Pirmadienį dviejų Lietuvos žvalgybos institucijų paskelbtame grėsmių vertinime teigiama, kad „suteikus išskirtines teises lenkų bendruomenei, būtų sudarytos prielaidos Rusijai ir jos įtakos grupėms reikalauti tų pačių teisių ir galiausiai išskirtinio statuso rusų bendruomenėms visose Baltijos valstybėse“.

Anot žvalgybos, šiuos Rusijos siekius patvirtina ir Rusijos ambasados Vilniuje koordinuojamų tėvynainių politinis bendradarbiavimas su Vilniaus krašto lenkų bendruomenei atstovaujančiais asmenimis, Rusijos diplomatų išsakomos pastabos, esą Lietuvoje pažeidžiamos ne tik rusų, bet ir lenkų bendruomenės teisės.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius sakė manantis, kad VSD padarė didelę klaidą.

„Manau, kad tai yra visiškas nesusipratimas. Tautinių mažumų klausimas yra politikų klausimas, o ne saugumo klausimas. Tik Rytų ir Vidurio Europoje tautinių mažumų klausimas yra sugrėsmintas. Vien dėl to, kad lenkams būtų suteikiamos tam tikros teisės, nereiškia, kad jas reikia suteikti rusams. Jei Maskva spaustų, būtų galima atsisakyti“, - BNS sakė K.Girnius.

„Tos pastabos apie lenkus netinka saugumui, jos labiau atspindi ksenofobiško vidutinio lygio apžvalgininko pastabas“, - pridūrė jis.

Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andžejus Pukšto sakė, kad VSD peržengė savo kompetencijos ribas.

„VSD paskubėjo ir pamiršo, kad jie yra tik „rentgenologai“. Politinius sprendimus priima ir įgyvendina - taip pat tautinių mažumų politikos srityje - Seimas ir Vyriausybė. Tos dvi institucijos atlieka „gydytojų“ vaidmenį, o ne VSD“, - pridūrė jis.

Anot A.Pukšto, Lietuvos politika lenkų tautinės mažumos atžvilgiu per pastaruosius 10 - 15 metų kartais primena judėjimą tamsiame kambaryje, Lietuvos institucijose nėra aiškios strategijos ir taktikos, nors paskutiniu metu būta teigiamų iniciatyvų iš premjero Sauliaus Skvernelio ir buvusio konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus įkurtos Gegužės 3-iosios grupės Seime.

„Gaila, kad ataskaitos kai kuriais punktais reikia suabejoti kaip tik tuo metu, kai premjeras Saulius Skvernelis sėkmingai vysto dialogą tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje lenkų tautinės mažumos klausimais. Taip pat Seime veikianti Gegužės 3 d. parlamentinė grupė nuosekliai eina geru keliu“, - sakė jis.

D.Jauniškis: VSD kalbėjo apie separatizmo pavojų

Metiniame grėsmių vertinime perspėdamas dėl „išskirtinių teisių“ vietos lenkams Valstybės saugumo departamentas (VSD) įvertino galimą separatizmo pavojų, bet neturėjo mintyje pavardžių rašybos su „w“ ar dvikalbių gatvių pavadinimų lentelių, sako departamento vadovas Darius Jauniškis.

„Nepamirškime istorijų, kai bandoma sukurti tam tikras teritorijas, kurios yra nepriklausomos, pačioje Lietuvoje, čia yra separatizmo pavojus. Rusija būtent ir bando išnaudoti įvairias diasporas, kurios galbūt neturi pakankamai dėmesio čia Lietuvoje ar galvoja, kad neturi pakankamai dėmesio, tam, kad įtakotų per tą prizmę“, – žurnalistams sakė VSD vadovas.

Taip jis komentavo ataskaitos teiginius, kad „suteikus išskirtines teises lenkų bendruomenei, būtų sudarytos prielaidos Rusijai ir jos įtakos grupėms reikalauti tų pačių teisių ir galiausiai išskirtinio statuso rusų bendruomenėms visose Baltijos valstybėse“.

Tačiau paklaustas, ar VSD mato atgimusią Vilniaus krašto autonomijos idėją, D.Jauniškis atsakė neigiamai: „Ne, mes neteigiam to jokiais būdais, tik kalbam, kad tokia galimybė gali atsirasti kažkada, ir ypatingai atsižvelgiant į hibridinio karo elementus, nes tas naratyvas visada išlieka ir bandoma išnaudoti“.

Klausiamas, ar tokiomis išskirtinėmis ir pavojų keliančiomis teisėmis gali būti laikomas vietos lenkų siekis dokumentuose pavardes rašyti ne tik lietuviškais, bet ir lotyniško pagrindo rašmenimis, kabinti dvikalbes gatvių lenteles, D.Jauniškis atsakė: „Mūsų galva, tikrai ne“.

Vėliau VSD strateginės komunikacijos vadovė Aurelija Katkuvienė patikslino, kad „išskirtinės teisės“ galėtų apimti išimtis dėl valstybinės kalbos vartojimo ar išskirtinio statuso administraciniams vienetams.

„Originalios pavardžių rašybos leidimas nebūtų išskirtinė teisė, nes ja galėtų pasinaudoti ne tik tautinių mažumų atstovai, bet ir titulinei (lietuvių) tautai save priskiriantys asmenys, pavyzdžiui, sudarę santuoką su užsienio valstybės piliečiu“, - BNS sakė A.Katkuvienė.

„Sąvoka „išskirtinės teisės“ naudotina tiems atvejams, kai jomis gali naudotis tik tam tikrų socialinių grupių nariai. Tokiomis galėtų būti reikalavimo mokėti valstybinę kalbą netaikymas ar taikymas mažesniu mastu tam tikrų savivaldybių tarnautojams, išskirtinio statuso suteikimas tam tikriems administraciniams vienetams, kuriuo būtų susilpninti centrinės valdžios įgaliojimai juose, įstatymų normų netaikymas tam tikriems objektams, pavyzdžiui, pradėjus švietimo sistemos reformą jos nevykdyti tautinių mažumų švietimo įstaigose. Tokie atvejai stabdytų tautinių mažumų integraciją į Lietuvos visuomenę, o tai yra vienas iš Rusijos užsienio politikos tikslų“ , - teigė VSD atstovė.

Rusijos įtaka Lietuvos totoriams

Rusija siekia didinti įtaką Lietuvos totorių bendruomenei ir išnaudoti ginčus dėl Lietuvos lenkų teisių, teigia žvalgybos institucijos, pirmadienį paskelbusios tradicinių grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Anot dokumento, Rusija yra labai suinteresuota, kad užsienio valstybių totorių bendruomenėms atstovautų asmenys, kurie palankiai vertina Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. Vakarai kaltina Rusiją, kad jos aneksuotame Kryme gyvenantys totoriai patiria vis didesnes represijas.

„Pastaraisiais metais Rusija siekė didinti savo įtaką Lietuvos totorių bendruomenei“, – rašoma Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos paskelbtame dokumente.

„Šiuo metu plėtojamos iniciatyvos silpninti kai kurių dabartinių Lietuvos totorių lyderių įtaką ir kurti naujas, alternatyvias vietos totorių organizacijas“, – teigiama ataskaitoje.

Lietuvos žvalgybos teigimu, dalis Lietuvos totorių jau seniai aktyviai dalyvauja Rusijos tėvynainių politikoje, kuria Rusija siekia didinti įtaką posovietinėje erdvėje.

2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno per 2700 totorių. Daugiau kaip pusė jų išpažįsta musulmonų sunitų tikėjimą.

Lietuvos žvalgyba teigia pernai fiksavusi nesėkmingus užsieniečių musulmonų bandymus daryti įtaką Lietuvos musulmonų bendruomenei ir keisti gyvenančių totorių islamo tradicijas.

„Totorių dominavimas musulmonų bendruomenėje ir vadovavimas jos religiniam gyvenimui ribojo radikalizacijos sklaidos Lietuvoje galimybes“, – teigiama dokumente.

Lenkų kontaktai Rusijos ambasadoje

Viešame dokumente teigiama, kad Maskvos namų Vilniuje projektas Rusijai toliau lieka kaip potencialus jos įtakos, tėvynainių politikos ir viešosios diplomatijos instrumentas. Patenkinęs Vilniaus valdžios kreipimąsi, teismas šiuo metu yra panaikinęs Maskvos namų statybos leidimą.

Žvalgybos teigimu, tikėtina, kad šiemet Rusija imsis įvairių propagandinių ir neoficialių spaudimo priemonių, siekdama priversti Lietuvą užtikrinti, kad būtų leista įgyvendinti šį projektą.

Anot žvalgybos institucijų, Rusija taip pat siekia išnaudoti ginčus dėl Rytų Lietuvoje gyvenančių lenkų teisių, šios šalies diplomatai „neatsitiktinai viešai pabrėžia, kad Lietuvoje pažeidžiamos ne tik rusų, bet ir lenkų bendruomenės teisės“.

„Rusija siekia į tėvynainių politikos darbotvarkę integruoti Lietuvoje nuolat keliamus reikalavimus suteikti išskirtines teises Vilniaus krašto lenkų bendruomenei. Suteikus išskirtines teises lenkų bendruomenei, būtų sudarytos prielaidos Rusijai ir jos įtakos grupėms reikalauti tų pačių teisių ir galiausiai išskirtinio statuso rusų bendruomenėms visose Baltijos valstybėse“, – teigiama ataskaitoje.

„Šiuos Rusijos siekius patvirtina ir Rusijos ambasados Vilniuje koordinuojamų tėvynainių politinis bendradarbiavimas su Vilniaus krašto lenkų bendruomenei atstovaujančiais asmenimis“, – nurodoma dokumente. Žvalgybos institucijos nedetalizavo, kokios „išskirtinės teisės“ turimos mintyje.

Surašymo duomenimis, 2011 metais lenkai sudarė 6,6 proc., rusai – 5,8 proc. Lietuvos gyventojų.