Žvejų tinkluose - mikrodumbliai

Iš Kuršių marių paimtuose teršalų mėginiuose Jūrinių tyrimų centro laboratorijose cheminių medžiagų nerasta.

Pavasarį ne tik Kuršių mariose, bet ir Nemuno deltos upėse Skirvytėje, Atmatoje žvejų po ledu kišami tinklaičiai prieš ledonešį apsivelia lipnia rusva neaiškios kilmės mase.

Šį pavasarį, anot marių žvejų asociacijos „Lampetra“ vadovo Virginijaus Domarko, teršalų buvo ypač daug. Žvejai įtarė, kad būtent dėl jų žuvys galėjo pasitraukti į švaresnius vandenis. Rusniškis mokslininkas Kazimieras Gaigalas teigė, kad tinklus galėjo užteršti iš Sovetsko celiuliozės gamyklos paleisti teršalai.

Užvakar rusvos masės mėginiai pradėti tirti laboratorijoje. Jūrinių tyrimų centro direktoriaus pavaduotojo Vytauto Ašmonto teigimu, teršalų mėginiuose yra gyvi organizmai – fitoplanktonas.

Jūrinių tyrimų centro Hidrobiologijos laboratorijos vadovė Eglė Šiupinienė aiškino, kad, atlikus pirminius tyrimus, jokių cheminės kilmės medžiagų gautuose iš žvejų tinklų teršaluose nerasta. Aptikta didelė biologinės kilmės medžiagų koncentracija. Tai - mikrodumbliai, kurių ypač daug užpelkėjusiuose Kuršių marių nendrynuose, Nemuno deltos upėse.