Prieš gerą dešimtmetį mokytojas buvo autoritetas tiek mokykloje, tiek visuomenėje. Ar taip yra ir šiandien? Portalas klausia dabar mokyklose dirbančių mokytojų.

Gražūs žodžiai kartą per metus

Vilniaus Žvėryno gimnazijos istorijos mokytoja Aušra Sabaliauskienė pripažino, kad mokinių elgesys, mokymosi lygis, vertybės dabar ir prieš porą dešimtmečių skiriasi kaip naktis ir diena.

„Anksčiau vaikai buvo nuoširdesni, kultūringesni, o dabar gražius žodžius galima išgirsti tik profesinės šventės metu. Trumpai tariant, mokytojo, kaip vyresnio, daugiau išmanančio žmogaus, autoritetas yra gerokai kritęs, sumenkintas“, - guodėsi pedagogė.

Jos teigimu, dabar daugelis specialistą vertina pagal išvaizdą. Neretai tenka nugirsti vaikus sakant: „na pažiūrėk kaip ji atrodo, kaip apsirengus,  tai ką ji gali žinoti“.

„Žinoma, jei mokytojo žinios ir intelektas bus vertinamas tik pagal jo aprangą, niekada nebūsime gerbiami. Juk patys suprantate, kokios šiuo metu yra mokytojo menkos pajamos“, - kalbėjo A.Sabaliauskienė.

Nepagarba ateina iš šeimos

Neatsakingas auklėjimas, prastas tėvų požiūris į mokytojus yra vienos pagrindinių priežasčių, kodėl vaikai mokyklose elgiasi kaip tikri išpuikėliai ir nebegerbia suaugusiųjų.

„Mokiniai keičiasi priklausomai nuo visuomenės. Koks jos požiūris – toks ir vaikų. Kai prieš dvidešimt aštuonerius metus pradėjau dirbti, norinčiųjų įgyti šią specialybę buvo keturi žmonės į vieną vietą, o dabar į Pedagoginį universitetą eina mokytis tik tie, kurie jau niekur kitur nebegali įstoti“, - komentavo pedagogė.

Ji prisiminė, jog anksčiau vaikai buvo kitaip auklėjami. Niekas nedrįsdavo ištarti nepagarbaus žodžio. O dabar galima tikėtis visko.

„Jei patys suaugusieji laiko mokytojus nekvalifikuotais specialistais, tai argi galima kažko tikėtis iš mokinių. Skaudu, kai internete pasiskaitai įvairių komentarų, kokie mes esame žiaurūs, blogi ir apskritai nemokame elgtis su jų atžalomis“, - pasakojo istorikė.

Visas pasaulis, anot A.Sabaliauskienės, kinta, pedagogas jau nėra vienintelis žinių šaltinis mokiniui, kaip tai buvo anksčiau, todėl ir požiūris nori ar ne – kinta.

„Gyvename technologijų ir žinių visuomenėje, todėl, kad ir kaip bebūtų skaudu, žmogiškosios vertybės deformuojasi ir nieko negalima pakeisti“, - nuogąstavo mokytoja.

Tačiau ji tikino, kad nereikėtų taip kategoriškai visko nudažyti tamsiomis spalvomis. Nors ir nedidelė dalis, tačiau vis dar yra mokinių, kurie sugeba ir gražiai padėkoti, ir stengiasi mokytis, suvokdami tikrųjų žinių svarbą ir norėdami kažko pasiekti gyvenime.

„Anais laikais mokiniai buvo labiau motyvuoti. Dabar dauguma į mokyklą eina tik dėl to, kad reikia atsėdėti pamokas, o ne todėl, kad norėtų išmokti naujų disciplinų. Šiais laikais mokiniai yra suinteresuoti tik diplomu, o ne savęs, kaip asmenybės, tobulinimu. Vaikai – visuomenės atspindys, tai, manau, viską ir paaiškina“, - su kartėliu kalbėjo A.Sabaliauskienė.

Mokytojas – mokinio tarnas

Mokinys su mokytoju bando elgtis kaip su sau lygiu. Tokios nuomonės yra matematikos mokytoja Rimantė Bukauskienė.

„Pamenu, kad prieš kokį dvidešimt metų šito tikrai nebuvo. Net ir atėjęs, tik baigęs jaunas pedagogas buvo laikomas autoritetu, gerbiamas, o dabar galiu tik įsivaizduoti kaip nejauku ir baisu yra  jaunam ir nepatyrusiam specialistui“, - kalbėjo matematikė.

Sutramdyti ir suvaldyti dabartinius moksleivius įmanoma tik tada, jei iš tiesų esi geras savo dalyko žinovas, užsitikrinęs tam tikrą vardą mokykloje.

„Dabar mokiniai stengiasi ne klausyti per pamokas, o išvesti mokytoją iš kantrybės. Jie visada bando surasti tam tikrų situacijų, kad tik pedagogas pasimestų. Todėl jų provokacijoms ne visada lengva morališkai atsilaikyti. Nemažai jų yra be galo pikti ir netgi sakyčiau norintys tyčia kenkti“, - apie jaunąją kartą šnekėjo R. Bukauskienė.

Tokiam vaikų požiūriui daug įtakos, mokytojos manymu, turi ir tėvų auklėjimas, kad viską šiais laikais galima nupirkti, pasamdyti kitą specialistą ir netgi užgaulioti pedagogą.

„Vaikai dabar sau labai daug leidžia. Jei pažiūrėtume į jų lankomumą dabar ir prieš porą dešimtmečių – jis gerokai suprastėjęs šiandien. Negaliu, žinoma, taip kalbėti apie visus, bet neigiama tendencija tikrai jaučiasi“, - sakė matematikė.

Ji prisiminė, kad tuo laiku kai pradėjo dirbti ir vaikų sudrausminimo priemonės buvo šiek tiek kitokios. Direktoriai nebijodavo ir tėvam į darbą paskambinti, išsikviesti juos į mokyklą. O dabar, anot R.Bukauskienės, yra pasiektas toks lygis, kad tėvai sąmoningai meluoja mokytojams apie savo vaikus, bandydami nuslėpti jų nebūvimą pamokose, nors ir patys neįsivaizduoja, kur tuo metu buvo jų vaikas.

Pasikeitė ir mokymosi sistema

Su metais, pasak R.Bukauskienės, keičiasi ne tik mokiniai, bet ir jų mokymo programos, uždaviniai, reikalavimai.

„Jeigu anksčiau vaikai daugiau atsakinėdavo prie lentos, dabar visi atsiskaitymai daugiausiai yra atliekami raštu. Šiuo metu jau nebeužtenka vien tik žinoti teoriją,  dabar mokiniai yra dažniau skatinami savarankiškai ją taikyti, atlikti specialias logines užduotis, kurių taip pat padaugėjo“, - apie mokymo programą pasakojo pedagogė.

Viena didžiausių dabarties problemų mokslo sistemoje yra ta, kad mokiniai jau nuo pradinių klasių yra „tempiami“:t.y. jiems rašomi geresni pažymiai nei derėtų, todėl nemažai jų atsipalaiduoja ir nustoja tobulėti. Seniau, jos teigimu, buvo visai kitaip. Tie kurie nenorėdavo arba nesugebėdavo mokytis iš karto eidavo į profesines mokyklas, o dabar aukštojo diplomo nori visi, net ir tie, kurie nededa nė menkiausių pastangų, kad įgytų tam tikrų žinių.

„Anksčiau tolerancija, žinios ir pagarba buvo aukščiausios vertybės, deja, dabar viskas yra kitaip“, - svarstė mokytoja.

Trūksta nuoširdumo

Mokinių rašiniuose retai kuri mokytoja randa gražesnį žodį, skirtą jai,  originalesnį pastebėjimą. Rusų kalbos mokytoja Birutė Mažintienė prisiminė, kad prieš kelis dešimtmečius buvusios mokinių kartos sugebėdavo ir įdomiau pasveikinti mokytoją, ir pastebėti visus gražius dalykus, kuriuos ji perduodavo jiems, jausdavo dėkingumą už tai.

„Šiuo metu mokiniai apskritai labiau praktiški, juose likę mažai kūrybos. Tą labai gerai pastebiu, nes dėstau rusų kalbą ir literatūrą. Anksčiau vaikai mielai skaitydavo, diskutuodavo sudėtingiausiomis temomis, o dabar ne daug kas nori draugauti su literatūra. Tais laikais mokiniai ir gražiau kalbėdavo, ir mintis sklandžiau reikšdavo ir buvo tikrai daugiau apsiskaitę, nors, atrodo, turėtų būti priešingai“, - kalbėjo mokytoja.

Dabar, pedagogės teigimu, vaikai labiau reiškia savo teises, nei atlieka pareigas. Aiškios ir tikslingos motyvacijos ir troškimų, anot jos, turi nedaugelis jaunimo.

„Labai laukiu, kol gimnazijos bus išgrynintos. Gal tada čia susirinks tik tie mokiniai, kurie iš tiesų norės tobulėti, įgauti žinių, o ne tik mechaniškai atsėdėti pamokose. Man dar, žinoma, labai pasisekė, jog dirbu Žvėryno gimnazijoje, kurioje susirenka vieni kultūringesnių moksleivių“, - kalbėjo B.Mažintinė.

Ji prisiminė tokių absurdiškų situacijų, kaip pavyzdžiui: atėjęs į pamoką mokinys nieko nedirba, nerašo, o paklaustas, kodėl taip elgiasi piktu tonu atrėžia: „o ką, aš jums trukdau?“, arba be perstojo sukiojasi sėdėdamas suole.

„Žinoma, niekur nuo šito negalime pabėgti, bet tenka pripažinti, kad vertybių skalė jauno žmogaus gyvenime smarkiai pasikeitė“, - su nostalgija kalbėjo mokytoja.