Keleivius vežančių bendrovių „Kautra“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai teigia besistengiantys, kad žmonės nežvarbtų iš šalčio, tačiau pastangos dažnai bejėgės prieš pasenusią techniką.

Saugiai pasiekti tikslą svarbiau nei nesužvarbti

Keleivius gabenančios bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas Lietuvos radijo laidai „Ryto garsai“ teigė, kad techninių gedimų dėl šalčio autobusai nepatyrė. Jo teigimu, autobusų kursavimo grafikas dėl šalčių taip pat nesutriko.

L. Skardžiukas prisipažino, kad rytais, kol autobusas įšyla, jame būna vėsiau, tačiau specialių priemonių transporto priemonei apšildyti nesiimama. Anot jo, vairuotojams suprantamos vadovybės rekomendacijos „neversti keleivių kalenti dantimis“.

„Stengiamės į garažą įvaryti, kad iš vakaro neįšaltų, tačiau papildoma kažkokia įranga tikrai nieko nedarome, nes viduje esanti temperatūra pakankama.

Vairuotojai supranta, kad ateiti į darbą reikia šiek tiek anksčiau ir tuo pasirūpinti. Aišku, visko pasitaiko esant ekstremaliai situacijai“, – teigė pašnekovas.

Pasak L. Skardžiuko, vežant keleivius pirmiausia rūpinamasi jų saugumu, o ne komfortu.

„Pagrindinis mūsų rūpestis yra saugiai ir laiku atvežti keleivius į vietą. Tai šiuo atveju daugiau žiūrime, kad keliai būtų neslidūs, nuvalyti, o ne ar šalta autobuse. Ir vairuotojai daugiau žiūri, kaip saugiai nuvežti keleivius“, – prisipažino L. Skardžiukas.

Bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius neigė, kad šildymo sąskaita yra taupomas kuras.

„Nebent senesnio tipo autobusuose. Naujo tipo autobusuose yra centrinio šildymo sistemos ir netgi nelabai yra galimybė vairuotojui pataupyti kuro, to neleidžia valdymo sistema“, – teigė pašnekovas.

Šilumą švaisto ir patys keleiviai

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos vadovas Raimondas Burkovskis pažymėjo, kad žemesnė nei 20 laipsnių šalčio temperatūra – didelis išbandymas technikai“.    

„Didžiausias išbandymas yra mūsų žmonėms, kurie tą techniką prižiūri. Dalis traukinių prižiūrimi tiesiog lauko sąlygomis. Įsivaizduokite, ką reiškia žmogui prižiūrėti traukinį esant virš 20 laipsnių šalčiui.

O šiaip tokių didelių techninių problemų mes neturime, traukiniai   važiuoja, gal didžiausios problemos tokio, kad esant virš 20 laipsnių šalčiui senesni traukiniai jau yra negesinami, nes juos būtų labai sudėtinga užkurti. Naujesni traukiniai turi galimybę prijungti prie elektros kolonėlių ir jie visą naktį yra šildomi elektra“, – Lietuvos radijo laidai „Ryto garsai“ pasakojo pašnekovas.

Anot R. Burkovskio, senuose traukiniuose temperatūra siekia 13 laipsnių, tačiau yra galimybė ją šiek tiek padidinti ir tą stengiamasi daryti. Naujuose traukiniuose palaikoma apie 20 laipsnių temperatūra, tačiau problema ta, kad šilumos dažnai netaupo patys keleiviai.

„Patys keleiviai nori iškišti ranką per langą, neuždaro jo iki galo ir paskui per plyšius ta šiluma yra tiesiog išpučiama“, – pasakojo R. Burkovskis.

Anot bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos vadovo, vienintelė išeitis yra atsisakyti senų traukinių ir keisti juos naujais.

„Naujuose traukiniuose, pavyzdžiui, durys yra automatinės, važiuojant jos neatsidarinėja ir ta šiluma nėra išpučiama iš salono. Dabar dalis traukinių nemodernizuoti. Mes tiesiog ir nematome prasmės jų modernizuoti , kadangi esame juos numatę pakeisti naujo tipo traukinais.

Vis dėlto, kad būtų labai šalta ar neįmanoma sėdėti traukinyje – vienetiniai atvejai“, - teigė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.