Taip savo 1984 metais pagamintą automobilį „VAZ 2107” apibūdino žinomas alytiškis 79 metų Juozas Žvinakevičius.

Beje, balandžio pabaigoje Rusijoje buvo paminėtas 40-metis bendrovės „AvtoVAZ”, nuo kurios konvejerių nuriedėjo per 25 mln. automobilių, dar vadinamų žiguliais. Su jais užaugo ir ne viena lietuvių karta.

Palydi akimis

Alytaus gatvėmis važiuojančius žigulius alytiškiai, ypač jaunesni, palydi smalsiu žvilgsniu, vyresniems jis kelia nostalgiją, tačiau ponas Juozas savo automobilį vairuoja ramiai ir oriai.

„VAZ 2107” - vienas komfortiškiausių automobilių to meto Sovietų Sąjungoje, pradėtas gaminti 1982 metais. „Už jį teko pakloti apie 8 tūkstančius rublių”, - prisiminė nuo 1964-ųjų transporto priemones vairuojantis alytiškis.

Pirmasis išleistas automobilis „VAZ 2101”, dar vadinamas pirmuku, kainavo 4,7 tūkst. rublių. Tai buvo nemaži pinigai, nes, pavyzdžiui, mokytojai uždirbdavo 70-80 rublių per mėnesį. Tiesa, „Moskvič” markės mašinos kainavo beveik tūkstančiu rublių pigiau. Atsiradus „VAZ” markės automobiliams, kurie buvo dinamiškesni, naudojo mažiau degalų, moskvičių paklausa gerokai sumažėjo, juos teko tobulinti.

J.Žvinakevičiaus žiguliai per 26-erius metus nuriedėjo palyginti nedaug - apie 80 tūkst. kilometrų. Per eksploatacijos laiką, nuvažiavus kone 10 tūkst. kilometrų, garantinės preižiūros metu buvo pakeistas tachometras, vėliau teko keisti aukštosios įtampos laidus, skirstytuvą. Neseniai prieš techninę apžiūrą pakeistos ir priekinių stabdžių žarnelės. „Gaila, kad nėra vairo stiprintuvo. Stovint vietoje nelengva pasukti vairą”, - apgailestavo ponas Juozas.

Kėbulas puikiai išsilaikęs

Nei surinkimo, nei važiavimo kokybei vairuotojas didelių priekaištų neturi, tik štai bene vienintelis trūkumas - 1,5 litro darbinio tūrio variklis suryja palyginti daug - 10-11 litrų benzino. Paklaustas, kokiu didžiausiu greičiu važiavo, alytiškis neslėpė - autostradoje trumpą distanciją pralėkė 140 kilometrų per valandą greičiu. Bandymo metu užpakaliniais ratais varomas automobilis buvo stabilus, lengvai valdomas.

„VAZ 2107” kėbulas - pagrindinė bet kurio automobilio dalis - puikiai išsilaikęs, nematyti jokių rūdžių žymių. Nepriekaištingai veikia ir visų durelių spynelės. Vagims sodų bendrijoje du kartus nusipylus benzino, teko įrengti signalizaciją. J.Žvinakevičius savo mašiną prižiūri, žiemą nevažinėja, visos važiuoklės dalys originalios. Automobiliui stovint garaže, šaltuoju metų laiku kelis kartus pakrauna akumuliatorių, į variklį pila pusiau sintetinę alyvą.

Atkūrus nepriklausomybę daug lietuvių savo žigulius pardavė rusams, baltarusiams, ukrainiečiams ir persėdo į naudotus golfus, audi, opelius ir kitų markių automobilius. Paklaustas, kodėl savo žigulių nepardavė Rytų valstybių vairuotojams, kaip tuomet kalbėjo alytiškiai - „neišleido į tėvynę”, J.Žvinakevičius atsakė: „Per dešimtmetį automobilis man tapo kaip savas, puikiai tarnavo, turėjau padangų komplektą, todėl ir nusprendžiau neparduoti. Ir nesigailiu iki šiol. Nemažai pažįstamų, kurie įsigijo naudotus automobilius, išleido nemažai pinigų, kol tinkamai juos sutvarkė.” Beje, „VAZ 2107” Rusijoje gaminamas iki šiol.

Buvo padaryta pakeitimų

Kaip sakė Adolfo Ramanausko-Vanago vidurinės mokyklos automobilizmo ir technologijų mokytojas, žinomas lenktynininkas Raimondas Gelžinis, TSRS vadovybė baziniu modeliu pasirinko sedaną „Fiat 124”, kuris 1966-aisiais buvo išrinktas Europos Metų automobiliu. Tų pačių metų balandžio mėnesį su „Fiat” koncerno vadovybe Turine pasirašyta sutartis ir Toljatyje ant Volgos kranto pradėta statyti didelė gamykla. Įrenginiai buvo tiekiami iš Italijos.

Pirmieji „VAZ 2101” bandymai prasidėjo 1968 metais. Tada mašina buvo pritaikoma TSRS rinkai ir keliams, padaryta daugiau kaip 800 pakeitimų. „Sustiprintas kėbulas ir važiuoklė, modernizuotas variklis, sukurtas naujas užpakalinis tiltas, užpakaliniai diskiniai stabdžiai pakeisti būgniniais”, - kalbėjo R.Gelžinis.

Po kelerių metų imti gaminti „VAZ 21011”, „VAZ 21013” galingesniais varikliais, populiarus buvo ir trečiukas - „VAZ 2103”. Norintieji jį vairuoti ilgai laukdavo paskyros, o už pageidaujamą spalvą tuomečio Kauno autocentro darbuotojams mokėdavo nemažus kyšius.

Per 40 metų bendrovėje „AvtoVAZ” buvo išleista 18 modifikacijų žigulių.