Lietuvių literatūros klasiko Antano Baranausko poema „Anykščių šilelis“ šiemet mini savo 155-ąsias metines. Ta proga aktorius ir režisierius Kęstutis Marčiulynas į Lietuvą pakvietė korėjiečių menininkus – Park In Hye ir Changas Jae Hyo, kurie poemą atliks pansorio stiliumi.

Kalnuose atrasti garsai

Trylika metų Pietų Korėjoje, netoli Seulo esančiame vienuolyne, gyvenantis aktorius ir režisierius K. Marčiulynas (Bo Haeng Sunimas) pasakojo vieną naktį po įtemptų meditacijų išgirdęs kalnuose neįprastus garsus.
„Iš pradžių atrodė, kad tai kokio nors žvėrelio ar paukščio balsas“, - sakė K. Marčiulynas, vėliau sužinojęs, kad ten balso stygas treniravo dvi pansorio atlikėjos.

Liaudies opera vadinamas pansoris yra ypač išlavintu balsu atliekamas korėjiečių epas, kurio šaknys siekia žilą senovę. Tai dramatiški, kartais ir sarkastiški pasakojimai, kuriuos dainuoja atlikėjas, o jam mušamaisiais instrumentais pritaria ir emocingais šūksniais palaiko būgnininkas.

Pansorio siužetų motyvais sukurta daug spektaklių, instrumentinės muzikos kūrinių, tačiau jo atlikėjai niekada neinterpretuoja kitų tautų kūrinių. Šiuo atveju lietuviams buvo padaryta išimtis.

Susipažinęs su korėjiete Park In Hye, K. Marčiulynas gvildeno mintį atvežti pansorio atlikėją į Lietuvą, bet tam reikėjo dingsties. Išeitis atsirado, kai į korėjietės rankas pateko Seule gyvenančio lietuvio Martyno Šiaučiūno-Kačinsko į korėjiečių kalbą išversta A. Baranausko poema.

Korėjietei poema – tikras šedevras

Iki tol beveik nieko apie mūsų šalį nežinojusi viena geriausių pansorio atlikėjų iš Pietų Korėjos Park In Hye, išgirdusi prašymą iš korėjietiško „Anykščių šilelio“ padaryti pansorį, iš pradžių teigė, kad tai neįmanoma.

„Bet pradėjau skaityti eiles, pamačiau, kad jos yra labai nuoširdžios. Tai tikras šedevras, puikiai supratau kiekvieną poemos mintį, žodį, - pasakojo atlikėja. – Kai „Anykščių šilelis“ buvo paverstas į pansorį kūrinį, apsilankiusi tame miške norėjau perduoti būtent lietuvių žmonių meilę, prisirišimą ir miško gerbimą. Tikiuosi, kad būtent nuoširdumu tai ir pavyks padaryti.“

Temperamentingos sodriabalsės Park In Hye perteikta A. Baranausko poema nušvito naujomis spalvomis. Praturtintas kaligrafijos ir pantomimos elementais 2012 m. spektaklis buvo parodytas Anykščiuose ir pelnė teatrų festivalio „Kliudžiau“ pagrindinį prizą.

Šį balandį spektaklis bus rodomas net keturiuose Lietuvos miestuose, o Park In Hye atliekant „Anykščių šilelį“ mušamaisiais talkins Changas Jae Hyo.

Sužavėjęs estetika ir sukėlęs minčių

Šiam unikaliam renginiui, kuris Vilniuje vyks balandžio 24 d., pristatyti surengtoje spaudos konferencijoje, garsus lietuvių režisierius Oskaras Koršunovas sakė, kad poemos atlikimas pansorio stiliumi žavi estetika ir sukelia daug minčių.

„Ši jungtis su Rytų kultūra mums naujai atskleidžia ir patį Baranauską. <...> „Anykščių šilelis“ yra ne tik mūsų klasika, bet ir reikšmingas žmonijos kūrinys. Šis spektaklis yra labai unikalus, netikėtas, organiškas reiškinys. Galbūt esminis Baranausko kūrinio dalykas – kad gamta ir peizažas iš tikrųjų yra mūsų sielos atspindys. Ypač gražiai kūrinys atsiskleidžia per šią prizmę“, - kalbėjo režisierius, kuriam spektaklis paliko didelį neišdildomą įspūdį.

Šis pasirodymas labai sužavėjo ir teatro kritikę Rasą Vasinauskaitę. Jos teigimu, jo tikriausiai negalima pavadinti spektakliu, bet pagal emocinį potyrį jis prilygsta „visaverčio, didelio muzikinio dramatinio spektaklio ir emociniam, ir individualiam, taip pat intelektualiniam patyrimui“.

„Klausantis muzikos, stebint atlikėjos gestus ir matant „Anykščių šilelį“ lietuviškai subtitruose, atrodė, kad įvyko neįtikima jungtis tarp Baranausko teksto ir senųjų tradicinių korėjietiškų sakmių ar kitų jų kūrinių, kurie privertė visiškai kitaip išgirsti patį Baranausko tekstą“, - sakė teatro kritikė.

Atlikėjas ir aktorius Andrius Mamontovas, dukart buvęs Pietų Korėjoje ir kartą Šiaurės Korėjoje, dalyvavęs jų teatro festivaliuose, teigė, kad lietuvių menininkai Korėjoje visad būna labai šiltai ir draugiškai sutinkami.

„Kaskart susidurdamas su jų kultūra ir priėmimu, kokį ten gauni, dėmesiu, visada galvoji, kaip norėtum, kad jie atvažiuotų pas mus ir gautų tokį pat dėmesį iš mūsų. Todėl, kad kultūra kaip niekas kitas suartina ir sujungia skirtingų tautų žmones. Kultūra tai daro daug stipriau ir efektyviau nei politika. Menininkai keliauja visur, mums sienų nėra. Būtent jie gali labiausiai sujungti žmones, leisti jiems suprasti vieni kitų kultūrą, užmegzti draugiškus ryšius. Norėčiau visų paprašyti apsilankyti šitame spektaklyje. Pats laukiu jo su nekantrumu“, - spaudos konferencijoje sakė A. Mamontovas.

Korėjietišką operą pansorį UNESCO paskelbė nematerialaus žmonijos paveldo šedevru.

Pansoris bus rodomas

Balandžio 19 d. 18 val. – Šiauliuose, „Saulės“ koncertų salėje (Tilžės g. 140)
Balandžio 21 d 18 val. – Klaipėdos koncertų salėje (Šiaulių g. 36)
Balandžio 23 d. 19 val. – Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (Laisvės al. 91)
Balandžio 24 d. 19 val. – Teatro arenoje (Olimpiečių g. 3, Vilnius)