Šią savaitę Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos pareigas pradėjo eiti Radeta Savickienė. Devynerius metus Jurbarko savivaldybės Kultūros skyriui vadovavusi moteris mano turinti pakankamai patirties, kad sugebėtų tinkamai darbuotis Kaune aplinkosaugos srityje.

Tiesa, kol kas Kauną kamuojančios aplinkosaugos problemos jai dar yra nepažintoji žemė. R.Savickienės sritis - darbas su ES struktūrinių fondų parama.

- Kokių darbų ėmėtės pirmiausia?

- Vos tik atėjus dirbti teko pulti ateinančiam tarybos posėdžiui rengti Aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą. Jai lėšos suplaukia iš juridinių ir fizinių asmenų mokesčio už aplinkos taršą, mokesčių už valstybės gamtos išteklių panaudojimą ir už želdinių sunaikinimą.

Lyginant su keliais pastaraisiais metais, gautos lėšos bus kur kas mažesnės. Tai ir yra didžiausia problema. Kai kuriuos dabar atliekamus darbus reikia pratęsti ir toliau vykdyti, nes turime įsipareigojimų, bet natūralu, kad kai kurių darbų reikia atsisakyti. Reikia peržiūrėti prioritetus, kad nenutrūktų pagrindiniai darbai. Na, o antras darbas, kuriuo iškart ėmiausi - skyriaus darbo organizavimo peržiūra.

- Skyriaus darbas buvo blogai organizuojamas?

- Ne, darbas nebuvo blogai organizuojamas, bet kiekvienas naujas vadovas nori susitvarkyti darbą taip, kad būtų patogu ir jam, ir kolegoms.

- Turite pastabų dėl prioritetų, kuriais Aplinkos apsaugos skyrius vadovavosi iki šiol?

- Prioritetai daugmaž tvarkingai sudėlioti, bet veiksmų planą koreguoja finansai. Tačiau strateginiai planai ir yra tokie, kuriuos koreguoja laikas. Nieko baisaus. Pagrindiniai dalykai tikrai yra užfiksuoti, o dalis plano jau įgyvendinta, keisis smulkmenos.

- Kaip sutariate su bendradarbiais skyriuje, kolegomis savivaldybėje?

- Kol kas jaučiu tik geranoriškumą, palaikymą. Viena sprendimų dar nepriimu, tariuosi ir manau, kad visai neblogai dirbame kartu. Žinoma, darbo kolektyvo pakeitimas - iššūkis. Neramu, kaip priims, kaip pasirodysiu, nes pirmas įspūdis svarbus.

- Prieš tai dirbote Jurbarko savivaldybėje.

- Jau porą metų su šeima kūrėmės šalia Kauno, ieškojau naujų darbo galimybių. Prieš tai dirbau Jurbarko savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja. Todėl pagal Valstybės tarnybos įstatymą galėjau būti perkelta į Kauną.

- Kultūra ir aplinkosauga turi daug sąsajų?

- Daugeliui turbūt atrodo, kad kultūra yra renginiai, šokiai ir žaidimai. Deja, ne. Aš daugiausiai laiko praleidau dirbdama su ES struktūrinių fondų parama. Mažose savivaldybėse biudžetai labai nedideli, todėl Kultūros skyrius rūpinosi ne vien kultūra. Aplinkosaugos skyriaus savivaldybėje apskritai nebuvo, o įdarbintas tik vienas specialistas ekologas. Pavyzdžiui, turizmo plėtra buvo pavesta Kultūros skyriui.

Dėl seno įpročio vis dar kviečiu dviračiais pasivažinėti labai gražia panemune. 25 km dviračių takų už ES lėšas nusitiesėme. Kauno miestas to dar nėra padaręs.

Taip pat nuo pat paraiškos teikimo pradėjau ir iki pabaigos dirbau pritaikant kultūros paveldo objektą - dvarą turizmo reikmėms. Vieną projektą parengiau nuo pat pradžios iki pabaigos, dar trys projektai, kuriems vadovavau, tęsiami. Didžiausia mano profesinė patirtis susijusi su vadyba ir struktūriniais fondais, o aplinkosauga man yra įdomi. Manau, kad tarp šio ir buvusio darbo sąsajų yra.

- Kuo jums galėtų padėti patirtis, sukaupta dirbant su ES parama?

- Aplinkosaugos projektus ES aktyviai finansuoja. Galima pradėti nuo darbų tvarkant vandens telkinių pakrantes, išvežant dumblą, gerinant vandens kokybę. Dar neteko susipažinti, bet žinau, kad užterštų teritorijų projektus rengia kitas skyrius, tačiau mes turėsime rasti bendrų sąlyčio taškų, nes tai yra ir mūsų skyriaus funkcija. Taip pat ir tiesiant dviračių takus, nors gal tai labiau miesto infrastruktūros dalis ir mažiau susiję su aplinkosauga. Galimybių yra tikrai daug, bet viską padaryti greitai neišeina.

- O kokiems darbams Kaune teikiate prioritetus?

- Turėtų būti akcentuojami trys pagrindiniai dalykai: atliekų tvarkymas, kietosios dalelės ore ir vandenvala. Kaunui, kaip ir kitiems miestams, labai svarbus atliekų rūšiavimo klausimas, kietųjų dalelių ore problemai daug dėmesio skiria ir ES, o Lietuvos miestuose reikia atnaujinti vandens nuotekų sistemas. Manau, kad tai yra pagrindinės problemos mieste, bet, kaip ir minėjau, šiais metais bus sunku labiau pasistūmėti į priekį dėl finansinių problemų.

- Po kelerių metų turės būti uždarytas Lapių sąvartynas. Buvusi Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė tai išskirdavo kaip didelį galvos skausmą. Nekalbėjote su ja apie tai?

- Dėl sąvartyno geriau nieko nesakysiu, nes nesu į šį klausimą įsigilinusi. Dirbu dar tik pirmą savaitę, todėl manyčiau, kad dar anksti man apie tai kalbėti. Taip pat ir buvusios vedėjos dar nepažįstu. Supraskite, dirbu tik kelias dienas, o yra neatidėliojamų reikalų. Dar reikia susipažinti su visais skyriais, agentūromis ir savivaldybės įstaigomis, su kuriomis reikės dirbti.

- Atvykusiajam iš kito miesto akis gali badyti problemos, kurių kauniečiai patys jau nebepastebi. Gal jums kas nors užkliuvo?

- Nesankcionuoti sąvartynai. Net nelogiška lyginti Jurbarko ir Kauno apimčių, bet ten tokių sąvartynų daug mažiau. Švarus miestas yra mūsų visų reikalas ir šios problemos pinigai neišspręs. Labai daug priklauso nuo pačių žmonių.