Kitais metais numatyta pradėti restauruoti Sapiegų rūmus. Išsaugant rūmų vertingąsias savybes ruošiamasi grąžinti jiems barokinio stiliaus išvaizdą, buvusią iki XIX a. rekonstrukcijos, ir rūmus paversti barokiniu centru.

Kultūros paveldo departamentas (KPD) ir Vilniaus miesto savivaldybė sutelkė bendras jėgas ir sutarė bendradarbiauti priimant svarbiausius Vilniaus kultūros paveldui sprendimus. Vienas jų – restauruoti barokinę Sapiegų rūmų išvaizdą ir išsaugoti bei sutvarkyti visą Sapiegų ansamblį.

„Sutarėme su miesto meru šios partnerystės laikytis ne tik kaip specialistai, bet ir kaip vadovai. Nuolat konsultuotis, analizuoti ieškant sprendimų. Partnerystė mums svarbi pirmiausia, žinoma, su sostine, bet ir su kiekvienu Lietuvos piliečiu, organizacija, kuriems rūpi kultūros paveldas, kurie jį saugoja, plėtoja. Manome, kad puikiausiu viso to pavyzdžiu turėtų tapti Sapiegų ansamblio išsaugojimas, tvarkymas ir jo ateitis“, - pirmadienį Trinitorių vienuolyne vykusioje spaudos konferencijoje sakė KPD direktorė Diana Varnaitė.

Sapiegų rezidencija Vilniaus Antakalnyje yra vienintelis Lietuvoje išlikęs baroko laikotarpio rūmų ir parko ansamblis, išsaugojęs pirminę architektūrą ir fasadų dekorą. Kompleksas, kurį sudaro rūmai, buvęs Trinitorių vienuolynas, Išganytojo bažnyčia ir ligoninės pastatai, turi architektūrinę, urbanistinę vertę, yra saugomas valstybės. XVII a. paskutiniame dešimtmetyje statyti rūmai – ryškiausia šio ansamblio vertybė.

„Kol kas rūmai yra užkonservuoti, apsaugoti. Darbus ketiname pradėti kitais metais. Šiuo metu į pabaigą eina viešieji pirkimai. Kai tik bus pasirašyta restauravimo darbų sutartis, rūmuose pradės dirbti restauratoriai“, - tęsė KPD direktorė.

Pasak jos, Vilnius yra unikalus baroko miestas. Deja, jis iki šiol neturi tokio barokinio centro, kuriame galėtų būti reprezentuojama, eksponuojama ši kultūra. „Ir kas geriau, jei ne Sapiegų ansamblis, galėtų vykdyti šią misiją“, - kalbėjo D.Varnaitė.

Vilniaus meras A.Zuokas konferencijoje teigė, jog miesto savivaldybė labai palaiko iniciatyvą rekonstruoti Sapiegų rūmus ir pažadėjo, kad miestas prie to prisidės, kaip galės. „Kas priklauso iš miesto pusės, mes tikrai pagal savo galimybes padėsim ir prisidėsim. Nes nėra abejonių, kad tai yra vienas iškiliausių architektūros paminklų Lietuvoje. Jis tikrai yra autentiškas ir jo svarba – pačių rūmų kaip architektūros ansamblio ir Sapiegų giminės – dar neparodyta tiek Vilniaus gyventojams, tiek visai Lietuvai ir Europos bendruomenei“, - sakė miesto meras.

Vilnius yra šios teritorijos bendrasavininkis. Prieš daugiau nei metus Sveikatos ministerija miesto savivaldybei perdavė Sapiegų parke esančią ligoninę. „Džiaugiuosi, kad parką pavyko išsaugoti neužstatytą, nors tokių iniciatyvų buvo dar 2000-ųjų pabaigoje. Dirbdami su KPD, įsiklausydami į miesto gyventojų pasiūlymus norėtume, kad šis parkas būtų tvarkomas kompleksiškai, kaip ir rūmai, kad taptų atviresnis ir prieinamesnis visuomenei“, - teigė A.Zuokas.

Meras paminėjo, kad bendradarbiaujant su Sveikatos ministerija ateityje planuojamas efektyvesnis ligoninių pastatų panaudojimas. Slaugos ligoninę, jo teigimu, ketinama iškelti į kitą vietą. Kur, dar kol kas diskutuojama, kur būtų patogiausia teikti slaugos paslaugas miesto gyventojams ir efektyviausiai panaudoti esamus statinius.

Sapiegų parko teritorijoje iš viso yra apie 20 statinių, kurie netiesiogiai, bet priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. „Ir mes turėtume galvoti, kaip juos panaudoti. Čia vėlgi svarbu, ką pasiūlytų Vilniaus miesto gyventojai. Su D.Varnaite kalbėjome, kad norėtume kreiptis į vilniečius ir galbūt būtų gražu surengti idėjų ir siūlymų, kaip žmonės įsivaizduoja Sapiegų parką ateityje, konkursą“, - sakė miesto meras ir pridūrė, kad restauruoti rūmus yra labai svarbu, tačiau pastatui svarbi ir veikla, kaip jis bus panaudojamas.

„Neabejoju, kad Vilniaus miesto gyventojai yra išradingi. Taigi lauktume jų pasiūlymų, idėjų. Matyt, galėtume susitikimus rengti čia ir aptarti, kokia galėtų būti šio komplekso ateitis“, - teigė A.Zuokas.

Konkretūs Sapiegų parko sutvarkymo darbai aptariami savivaldybės sudarytoje darbo grupėje, o pastatų panaudojimo planus meras sakė planuojąs pristatyti kitų metų antrą ketvirtį.

Pritaikant Sapiegų rūmus viešajai kultūrinio turizmo infrastruktūrai, numatyta išsaugoti rūmų vertingąsias savybes: pastato tūrį, barokinio laikotarpio planinę struktūrą, skliautus, sienų konstrukciją, rūsius, jų skliautus ir struktūrą, sraigtines laiptines, barokinio laikotarpio fasadų dekorą ir jų liekanas.

Projektui pagal Ūkio ministerijos priemonę „Viešųjų nekilnojamų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“ skirta per 8 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų. Atnaujinus rūmų išorę, bus imamasi tvarkyti jų vidų. Tam reikės papildomų lėšų.

Pirmas projekto įgyvendinimo etapas turėtų būti baigtas 2014 m. vasarį.