Mieste skubama kirpti gyvatvores, esančias važiuojamosios dalies skiriamosiose juostose. Tačiau klaipėdiečiai piktinasi, kad šie darbai atlikti negrabiai.

Gyvatvores pradėta genėti praėjusią savaitę. Anot įmonės „Klaipėdos želdiniai“ direktoriaus Gedimino Valašino, šiemet šie darbai pradėti per vėlai.

„Genėti gyvatvores reikėjo anksčiau. Tačiau nurodymą iš savivaldybės vykdyti darbus gavome tik dabar. Gyvatvorės jau peraugusios. Dabar vykdyti darbus sudėtingiau“, – pasakojo vadovas.

Anot G.Valašino, gyvatvorės šiemet bus kerpamos rečiau nei pernai. Savivaldybė dažnesniems darbams neturi lėšų. „Aiškina, kad pinigų viskam trūksta“, – pastebėjo direktorius.

Ne visiems klaipėdiečiams nugenėtos gyvatvorės paliko gerą įspūdį. Viena uostamiesčio gyventoja piktinosi, kad darbai atlikti visiškai negrabiai.

„Baisu žiūrėti į miesto gyvatvores. Jos tarsi apkandžiotos. Tikrai nesuklysiu sakydama, kad suniokotos. Gal darbininkai dirbo užsimerkę. Esu mačiusi, kaip žmonės aplink savo namus kerpa gyvatvores. Prisideda virvę, jei nemoka lygiai nukirpti. Darbininkai ir taip galėtų elgtis“, – dėstė klaipėdietė.

Pasak moters, savivaldybė už tokį darbą rangovams neturėtų mokėti pinigų.

"Gyvatvores sunioko ir dar pinigus už tai gaus. Jei nemoka dirbti, tai tegul iš vis nagų nekiša“, – piktinosi gyventoja.

G.Valašinas aiškino, kad gyvatvorės vienur aukštesnės, kitur žemenės gali būti dėl kelių priežasčių.

Apie 50 metrų atstumu nuo pėsčiųjų perėjų žemesnes jas laikyti prašo policija, kad pėstieji matytų automobilius, o vairuotojai pėsčiuosius.

Anot G.Valašino, būna, kad patys augalai vienur yra aukštesni, kitur žemesni.

„Nutinka kokia vandentiekio avarija. Tvarkytojai augalą iškasa, kol atsodina, kol šis užauga. Be to, ir šiaip jie nevienodai auga. Būna, kad žmonės išlaužo. Gavusios druskos gyvatvorės taip pat prasčiau auga. Stengiamės sulyginti, bet ne visur išeina“, – tvirtino direktorius.