Ne kartą kritikuota dėl atidėliojamos mokyklų tinklo pertvarkos, Kauno savivaldybė užsimojo iki 2012-ųjų panaikinti visas vidurines mokyklas, nors nemažai tėvų tokiai pertvarkai kategoriškai nepritaria.

Apie išimtis nekalba

„Nuo rugsėjo 1-osios septynios vidurinės mokyklos nebekomplektuos vienuoliktųjų klasių. Sausio 21 d. vyks posėdis, kuriame turėsime apsispręsti dėl kitų 18 mokyklų“, - informavo švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas. Anot jo, jau nediskutuojama, ar reforma yra gera, nes dėl jos įgyvendinimo esą susitarta.

Iki 2012-ųjų vidurinių mokyklų turi nebelikti. Pirmomis sausio dienomis Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys davė suprasti, kad kito pasirinkimo nėra. „Vilniui ir Kaunui reikės apsispręsti, kokio dydžio ir kokių mokyklų jie nori turėti. Tai reikia padaryti kiek įmanoma greičiau, nes savivaldybė nebeturi kitų įrankių, kaip tiktai susodinti prie stalo švietimo darbuotojus ir susitarti, kur bus gimnazijos, kur - progimnazijos“, - viešai pareiškė viceministras.

Ar Kaune iki numatytos datos tikrai bus įgyvendinta reforma, dar neaišku. Jai nepritariantys Lietuvos tėvų forumo atstovai bando įtikinti Seimo narius, ministerijų atstovus, kitas atsakingas institucijas, kad vidurinės mokyklos taip pat turėtų egzistuoti. Ar kuriai nors švietimo ir ugdymo įstaigai bus suteikta išimtis, A.Bagdonas nedrįso prognozuoti. „Daryti išimtį vien dėl to, kad kažkas prašo, nereikėtų, bet galutinį sprendimą priims miesto tarybos politikai“, - užsiminė Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas.

Kol kas Kaune pagrindinėmis mokyklomis tapo tik šešios iki tol buvusios vidurinės. Pertvarkos laukia dar 38 vidurinės mokyklos. Kelios mokyklos suskubo tapti katalikiškomis mokyklomis, nes joms įstatymai suteikia galimybę mokyti vaikus nuo 1 iki 12 klasės. Toks tęstinumas priimtinas daugeliui tėvų.

Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas skubėjo pasigirti, kad Kaune klasių užpildomumo vidurkis - vienas geriausių Lietuvoje, tačiau ar nuo to geriau mokiniams, ar jie geriau pasiruošia gyvenimui, klausimas nekeliamas. Ir pertvarka, pasak A.Bagdono, nėra reformos tikslas. „Pertvarkyti mokyklas reikia, nes neatitinka mokinių amžiaus tarpsniai, atskiros programos reikalauja atskirų mokymo metodų ir mokymosi aplinkų“, - aiškino valdininkas.

Vidurinė mokykla - blogybė?

Bandymai Vaižganto vidurinę mokyklą pertvarkyti į pagrindinę sulaukė ypač didelio pasipriešinimo. Mokytoja Jūratė Voloskevičienė rengė bado streikus, vienuoliktokai prašė miesto vadovų pagalbos, rinkosi į piketą prie savivaldybės, šaukėsi Vaiko teisių kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės, tačiau šiuo metu jie mokosi kitoje mokykloje.

Panašu, kad bendruomenės priešinsis ir pertvarkant kitas miesto mokyklas, tačiau A.Bagdonas situacijos nedramatizuoja. „Procesas per ilgai užsitęsė ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Rajonuose nėra ką tvarkyti, o miestuose kyla problemų, nes žmonės priešinasi, nori ilgosios tarybinės vidurinės mokyklos“, - samprotavo Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas.

Valdininkas neslėpė - mokiniai bėga iš pertvarkytų pagrindinių mokyklų ir ieško, kur galėtų mokytis iki dvyliktos klasės, tačiau tai netaps priežastimi stabdyti reformos įgyvendinimą. „Visi lekia į gimnazijas arba į tas mokyklas, kurios dar nepertvarkytos. Mes administraciją skubiname persitvarkyti, nes susidaro situacija, kai pertvarkytas mokyklas reikia gelbėti, nes jos bankrutuoja. Ir tai nėra paslaptis“, - pasakojo A.Bagdonas. Vis tik jis pripažino, kad tėvų pasipriešinimas - suprantamas dalykas, nes mokyklų pertvarka yra didelis socialinis pokytis.

Ypatingo slaptumo informacija
Švietimo ir mokslo ministerija ne kartą kritikavo Kauno valdžią ir Švietimo ir ugdymo skyrių dėl to, kad tėvai per mažai informuoti apie įgyvendinamą pertvarką, jos tikslus, galimybes vaikams rinktis kitas mokyklas. Pasiteiravus, ar ši problema nepakiš kojos ir šiemet, A.Bagdonas įrodinėjo, kad informacijos esą netrūksta ir kas nori, viską gali sužinoti.

Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo teigimu, visi tarybos sprendimai ir pokyčiai švietimo sistemoje skelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Šiaip ne taip susiradus skyrelį, skirtą švietimui, paaiškėjo, kad švietimo naujienų skiltyje paskutinė žinia publikuota pernai rugsėjį. Labai užsispyrus galima rasti tarybos sprendimus, bet jie skirstomi pagal datą.

„Taip internete viskas yra, bet gal ne visi prieina, ne visi turi laiko landžioti, ne man čia spręsti. Informacijos yra kiekvienoje konkrečioje mokykloje. Jeigu jūs kažko nerandate, aš galiu jums net dokumento numerį pasakyti“, - teisinosi ir siūlė A.Bagdonas.
Ne kanceliarine, o žmonėms suprantama kalba rasti paaiškinimą, kas yra reforma, kaip ji įgyvendinama Kaune, tikrai nepavyks. Jeigu tėvai tuo domisi, yra priversti rinkti informaciją kaip mozaiką: kažką iš draugų, giminaičių ar kaimynų pasakojimų, kažką iš ilgai trunkančių paieškų interneto paieškose ar pavienių mokyklų interneto svetainėse.

A.Bagdonas niekaip nenorėjo pripažinti, kad čia esama spragos ir vis siūlė pasakyti tarybos sprendimų numerius, jeigu tik to reikia. „Jeigu jau taip sakote, žmonėms suprantama kalba pabandysime parašyti“, - tarstelėjo skyriaus vedėjas. Nuo 1999-ųjų, kuomet pradėta mokyklų pertvarka, valdininkai to padaryti nesugebėjo.

Audrius Murauskas, Lietuvos tėvų forumo tarybos narys, Kauno miesto mokyklų tinklo pertvarkos darbo grupės narys:
Realiai visuomenė nepriima tokio modelio: pradinė, pagrindinė mokykla ir gimnazija. Daug kas įsivaizduoja, kad gimnazija yra aukštesnio lygio specializuota mokykla - menų, dailės, technologijų gimnazija ir pan. Jeigu savo rajone lankomą mokyklą po 8 ar 10 klasės mokiniai turi palikti ir eiti į kitą mokyklą, į kurią susirinks vaikai iš kitų mokyklų, žūva visos tradicijos. Įsivaizduokite, vidurinė mokykla turi puikų chorą, šokių kolektyvą, dramos būrelį. Toks kolektyvas jau nesusilipdys naujoje mokykloje.

Valstybė bando sukišti krūvą pinigų į patriotinį auklėjimą, o vėliau visas tradicijas išardo. Nėra bendruomenės, nėra ir tradicijų. Jeigu nėra tradicijų, yra susvetimėjimas. Ir tada jau nieko nepadarysi, todėl žmonės ir priešinasi tam.

Kažkas kažkur nusižiūrėjo tokį modelį ir sugalvojo pritaikyti čia. Dabar pripažinti, kad karalius yra nuogas, neturi valios. Šiuo atveju paslaugos užsakovai yra tėvai, kurie moka mokesčius. Aš noriu, kad mano vaiką mokytų pagal mano vertybes, o ne taip, kaip sugalvojo keli žmogeliai, sėdintys ministerijoje. Jie turi paklausti, ko man reikia, ir pagal mano poreikius sudaryti galimybę mokytis mano vaikams. Kas prisiims atsakomybę eiti prieš tėvų valią, nežinia.

Kai kalbi privačiai su švietimiečiais, daugelis pripažįsta, kad visuomenė nori kitko, bet sraigtelis turi tą reformos buldozerį stumti. Aš turiu tris vaikus, tai šiuo atveju man juos reikėtų vesti į tris skirtingas mokyklas. Ką aš galiu duoti tai mokyklai, jei žinau, kad mano vaikas joje mokysis tik keturis metus? Aš nespėsiu susipažinti su mokyklos administracija, mokinių tėvais, ir jau reikia ją palikti ir keliauti kitur.

Mano sūnus vienuoliktokas, ir aš jau tiek metų mindau tos pačios mokyklos slenkstį, žinau mokytojus, pažįstu bendruomenę, galiu daryti įtaką. Priaugo dukra pirmokė, ir aš čia dar būčiau 11 metų, galėčiau ką nors gero tai mokyklai duoti. Šeimoje, auklėjime vertiname tęstinumą. Juk visuomenė vertina ne tas šeimas, kuriose žmona ar vyras keičiami kas trejus metus, o tas, kurios gyvena stabiliai. Auklėjime pasiekiami rezultatai kartu nuolat bendradarbiaujant tėvams ir pedagogams.

Švietimo ir mokslo ministerija skelbia tinklo pertvarkos tyrimą, kuris buvo atliktas pirmose pertvarkytose mokyklose. Įrodyta, kad tai sugriauna bendruomenę, tradicijas. Sukoncentravus mokykloje penktokus-aštuntokus, susiformuoja kritinė paauglių grupė, kuriai suvaldyti jau reikia specialaus paruošimo auklėtojų ir mokytojų. Tarpukariu veikė progimnazijos ir gimnazijos, bet tada nebuvo vidurinės mokyklos, nebuvo 12 metų mokymo. Šiuo atveju esmė slypi ne pavadinime. Jeigu mes išardome vidurines mokyklas, ir suformuojame kelias gimnazijas, tik be tradicijų, bus dar blogiau.

Apie mokyklų pertvarkas kaunodiena.lt forume ketvirtadienį diskutuosime su Kauno savivaldybės Švietimo ir kultūros departamento direktoriumi Edmundu Balasevičiumi. Tiesioginė diskusija numatyta 11 val., tačiau klausimus svečiui galite pateikti jau dabar.