Pašalpų gavėjams Klaipėdoje gali tekti tvarkyti miestą

Socialinę paramą gaunantiems klaipėdiečiams už ją gali tekti atidirbti – šiuo metu analizuojama, ar tokia tvarka būtų naudinga.

Klaipėdos savivaldybėje sudaryta darbo grupė, kuri iki rugsėjo 1-osios turi išanalizuoti galimybes ir tikslingumą telkti žmones visuomenei naudingai veiklai.

„Tarp socialines pašalpas gaunančių žmonių yra nemažai darbingų, kurie galėtų imtis visuomenei naudingų darbų – tvarkyti miestą, gal kažką remontuoti. Tačiau kol kas sunku pasakyti, ar įvesti tokią tvarką yra naudinga, nes darbo grupė dar nebuvo susirinkusi nė į vieną posėdį“, - teigė darbo grupės narė, Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė.

Birželį socialines pašalpas gavo 7 tūkst. 234 klaipėdiečiai. Maksimali pašalpos suma per mėnesį – 350 litų. Ją gauti gali tie asmenys, kurių pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 350 litų. Be to, vertinamas ir turimas turtas, atsižvelgiama į kitas sąlygas.

„Pirmiausia turime išdiskutuoti, ar mieste padaryti taip, kad darbingi socialinių pašalpų gavėjai turėtų dirbti visuomenei naudingus darbus. Manau, kad didžiausia bėda būtų juos kontroliuoti – ar dirbo, ar ne. Analizuosime, ar administravimo išlaidos nebūtų didesnės nei nauda“, - teigė A.Daujotienė.

Kai kuriose savivaldybėse taikoma tokia praktika, kad socialines pašalpas gaunantys darbingi piliečiai turi atidirbti. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas šiemet gegužę savo įsakymu patvirtino telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašą, kuriame numatyta, kurie socialinių pašalpų gavėjai turi neatlygintinai dirbti viešuosius darbus.

„Mes taikome tokią praktiką, kad socialinių pašalpų gavėjai dirba visuomenei naudingus darbus, tačiau miestas netaiko, nes iškiltų kontrolės problemų“, - teigė Šiaulių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Silva Timinskienė.

Jos žodžiais, rajone kontroliuoti, ar socialinių pašalpų gavėjai eina neatlygintinai dirbti viešuosius darbus, daug lengviau, nes yra seniūnijos ir jų socialiniai darbuotojai, kurie ir prižiūri paramą gaunančius žmones.

„Pradžia ir pas mus buvo sunkoka, tačiau dabar žmonės jau įprato, kad už gaunamą paramą reikia atidirbti“, - konstatavo S.Timinskienė.

Visuomenei naudinga veikla gali būti:

aplinkos (teritorijų, skirtų visuomenės poreikiams) tvarkymas;

parkų, miškų, medelynų, želdinių, krūmų tvarkymas ir priežiūra;

veikla socialinėse, švietimo, sveikatos, kultūros ir kitose įstaigose ir institucijose;

veikla nevyriausybinėse organizacijose, veikiančiose socialinės, švietimo, sveikatos, kultūros, aplinkosaugos srityse;

pagalba teikiant socialines paslaugas;

pagalba organizuojant kultūros, sporto ir kitus renginius;

kita gyvybei ir sveikatai pavojaus nekelianti ir specialaus pasirengimo bei kvalifikacijos nereikalaujanti veikla bendruomenės labui.

Šiame straipsnyje:

socialinė parama