Šurmulys kilęs po to, kai leidykla buvo nubausta už knygelės, kurios personažai vartoja alkoholį, rimsta - leidykla išteisinta.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) nustatė, kad vaikams skirtoje knygoje „Miško pasakos“ alkoholio reklamos nėra. Taip pat teismas panaikino leidyklai „Alma Littera“ skirtą 10 tūkst. baudą, teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Leidykla teismui apskundė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) nutarimą, kuriuo jai už Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimus paskirta bauda.

Departamento nutarime teigiama, kad 2009 metais išleistoje italų rašytojo Tony Wolfo (Tonio Volfo) knygoje yra pateikta alkoholinių gėrimų reklama, skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų.

Departamentui užkliuvo knygoje esančios pasakos ''Ežys ir obuoliai„, ''Milžinų įkaušimas“, kuriose, pasak NTAKD, įkaušę pasakų veikėjai vartoja dar daugiau alkoholio, o nesaikingas alkoholio vartojimas siejamas su siekiu pasveikti, sušilti, be to, vaikams išdėstoma alkoholinių gėrimų vartojimo tariama nauda.

Skundą pateikusi leidykla tvirtino, jog NTAKD neatsižvelgė į tai, kad knyga „Miško pasakos“ yra pasakų rinkinys, kaip ji suprantama kitose šalyse, kuriose ji išleista. Pasakų knyga į lietuvių kalbą išversta laikantis originalaus teksto, o licencijos savininkas nesuteikė teisės leidyklai keisti knygos turinio.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą, priėjo išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog leisdama knygą „Miško pasakos“ leidykla buvo suinteresuota skatinti alkoholio produktų pardavimą ir bendrovės komercinė veikla yra susijusi su alkoholio produktų pardavimu. Tačiau tuo pačiu pažymi, jog joje skelbiama informacija gali būti įvertinta kaip daranti neigiamą poveikį nepilnamečiams.

„Nustatytos faktinės aplinkybės, specialisto paaiškinimai, ginčo frazių pateikimo būdas ir forma leidžia daryti išvadą, jog nėra abiejų būdingų reklamai elementų, t. y., nėra įrodyta, kad ginčo frazėmis siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui įsigyti ar vartoti alkoholį, o taip pat, kad šios frazės yra neabejotinai susijusios su pareiškėjo komercine, ūkine ir finansine veikla“, - rašoma teismo pranešime spaudai.

Pasal teismo, nors iš frazių turinio matyti, kad sidras yra skanus, kalvadosas šildo, gydo, tai negali būti vertinama kaip ikimokyklinio ar jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų skatinimas įsigyti ir vartoti šiuos alkoholinius gėrimus.

„Teismas pabrėžia, kad ikimokyklinio ar jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai nėra alkoholio produktų vartotojai, nes jie objektyviai negali nei patys pasirinkti, nei įsigyti alkoholinių gėrimų, o jų žinios, kas yra alkoholis, priklauso nuo patyrimo šeimoje, tėvų elgesio, jų pateikiamos informacijos apie alkoholį. Taigi, ne pats pasakose paminėtas alkoholinio gėrimo pavadinimas, bet tai, kaip apie jį paaiškinama, turi įtakos vaikams jų žinių apie alkoholį susiformavimui“, - rašoma pranešime.

Teismo sprendime pažymima, kad patraukliai ir tik teigiamai pateikta informacija apie sidrą ir kalvadosą gali paskatinti vaikus jais domėtis, tačiau tai gali būti vertintina kaip neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija.