Karščiausios Saulės sistemos planetos atmosferoje yra stebėtinai šaltas regionas, rodo kosminio aparato „Venus Express“ surinkti duomenys.

Paviršiaus temperatūra šioje karštoje ir nedraugiškoje planetoje siekia 462 laipsnius Celsijaus, Europos kosmoso agentūros (ESA) mokslininkai tvirtina, kad maždaug 125 kilometrų aukštyje esančiame atmosferos sluoksnyje ji nukrinta iki -175 laipsnių Celsijaus.

Tokio šalčio gali pakakti, kad anglies dvideginis sušaltų ir susiformuotų ledas arba sniegas, praneša UniverseToday.com.

Tai reiškia, kad šis keistasis sluoksnis yra daug vėsesnis nei bet kuri Žemės atmosferos dalis, nors Venera garsėja savo tankia, alpinančia atmosfera, be to, planeta daug arčiau Saulės. Atrodo, kad šaltajam sluoksniui poveikį daro dienos ir nakties kaita Veneroje.

Mokslininkai sluoksnį atrado stebėdami, kaip Saulės šviesa filtruojama pro atmosferą, kad nustatytų anglies dvideginio molekulių koncentraciją skirtinguose aukščiuose ties terminatoriumi – linija, skiriančia dieninę ir naktinę planetos pusę.

Tuomet šiuos duomenis apie anglies dioksido koncentraciją jie papildė duomenimis apie atmosferos slėgį skirtinguose aukščiuose. Taip jie galėjo apskaičiuoti atitinkamas temperatūras.

„Kadangi temperatūra kai kuriuose aukščiuose nukrinta žemiau anglies dvideginio užšalimo taško, mes įtariame, kad ten gali susidaryti anglies dvideginio ledas“, – teigė tyrimo autorius Arnaud Mahieux iš Belgijos kosmoso aeronomijos instituto.

Mažų anglies dvideginio ledo ar sniego dalelių debesys labai gerai atspindi šviesą, tad galbūt dėl to planetos atmosferoje yra ryškesnių nei įprasta sluoksnių.

„Tačiau nors „Venus Express“ retkarčiais pastebėdavo labai ryškių sričių Veneros atmosferoje, kurias galėtų paaiškinti ledas, jos gali susidaryti ir dėl kitų atmosferinių trikdžių, taigi turime būti atsargūs“, – aiškino A. Mahieux.

Tyrime taip pat nustatyta, kad šaltasis sluoksnis ties terminatoriumi yra tarp dviejų palyginti šiltesnių sluoksnių.

„Temperatūros profiliai karštoje dieninėje pusėje ir vėsioje naktinėje pusėje didesniame nei 120 kilometrų aukštyje labai smarkiai skiriasi, taigi ties terminatoriumi susiduriame su perėjimo režimu, kuriam poveikį daro abi pusės. Naktinė pusė galbūt vaidina didesnį vaidmenį šiame aukštyje, o dieninė pusė galbūt svarbesnė didesniame aukštyje“, – teigė tyrėjas.

Panašūs temperatūrų pjūviai ties terminatoriumi gauti ir iš kitų „Venus Express“ duomenų bazių, įskaitant matavimus, atlikus per anksčiau šiais metais stebėtą Veneros tranzitą.

Stebėtus profilius prognozuoja ir modeliai, tačiau detalesnės informacijos turėtų suteikti tyrimai, kokį vaidmenį vaidina kitos atmosferos sudedamosios dalys, tokios kaip anglies monoksidas, azotas ir deguonis, kurie dideliame aukštyje paplitę labiau nei anglies dvideginis.

„Šis atradimas yra labai naujas, mums reikia apgalvoti ir suprasti, kokia bus viso to reikšmė. Tačiau tai ypatinga, nes panašių temperatūros profilių ties terminatoriumi nematome Žemės ar Marso atmosferose, kurių cheminė sudėtis ir temperatūros sąlygos yra labai skirtingos“, – teigė ESA „Venus Express“ projekto mokslininkas Hakanas Svedhemas.