Ar kada nors matėte pagal muziką šokančias liepsnas? Ugnies liežuvius, judančius pagal skirtingus garso dažnius? O tai nėra naujiena. Dar 1905 metais buvo pademonstruotas ugnies vamzdis (angl. Flame Tube), vizualizuojantis garso bangą. Jo išradėjas – vokiečų fizikas Henrikas Rubensas. Pirmasis, originalus Rubenso vamzdis buvo 4 metrų ilgio su 200 skylučių, išilgai jo.

Esant sandariems vamzdžio galams, į vamzdį paduodamos dujos patenka į išorę pro skylutes. Viename vamzdžio gale yra garsiakalbis, kuriuo leidžiamas garsas. Uždegus dujas, matomos liepsnos, kurių formą nulemia to garso dažnis. Tam tikromis sąlygomis galima stebėti stovinčios bangos.

Kaip susidaro stovinti banga? Stovinti banga susidaro tuomet, kai dvi vienodų dažnių ir amplitudžių bangos sklinda priešingomis kryptimis.

Įjungus garsiakalbį, garso bangos, slėgdamos ir praretindamos dujas, sklinda išilgai vamzdžiu ir atsimušusios į priešingą vamzdžio galą grįžta atgal. Suformuojami slėgio maksimumai, kuriuose matomos aukštos liepsnos, ir taškai, kuriuose slėgis nesikeičia. Jie vadinami mazgais, o susidariusi banga – stovinčia.

Grojant muzkai, garsas sudarytas iš daug skirtingų dažnių, todėl vietoj sinuso formos liepsnų, matomas chaotiškas liepsnų šokinėjimas.

Vilniaus universiteto fizikai, FiDi šventės metu, kuri vyks balandžio 6 dieną, taip pat pademonstruos savo pačių pasigamintą ugnies vamzdį. Vaizdo klipe galite stebėti kaip jis veikia esant tam tikriems dažniams ir grojant gitarai.