Australijos mokslininkai, sumodeliavę Marso aplinkos sąlygas, mėgindami nustatyti, kokia Raudonosios planetos paviršiaus dalis būtų tinkama gyvybei, pirmadienį paskelbė, jog organizmai būtų galėtų gyvuoti „dideliuose regionuose“.

Australijos nacionalinio universiteto (ANU) tyrėjų grupė, vadovaujama Charley Lineweaver (Čarlio Lainviverio), palygino Žemės temperatūros ir slėgio modelius su sąlygomis Marse, siekiant nustatyti, kokiame šios tolimos planetos plote galėtų gyventi organizmai, panašūs į žemiškuosius.

Žemėje gyvybė pasklidusi vos 1 proc. viso planetos tūrio, kurį sudaro erdvė nuo jos branduolio iki viršutinių atmosferos sluoksnių.

Tuo tarpu Ch.Lineweaveris nurodė, kad pirmasis iki šiol sukurtas modelis rodo, kad gyvybė Marse galėtų užimti 3 proc. planetos tūrio, nors didžioji dalis šių buveinių plyti po jos paviršiumi.

„Mes mėginome tiesiog surinkti beveik visą mums prieinamą informaciją ir užduoti klausimą: “Ar bendras vaizdas atitinka (prielaidą), kad Marse gali būti gyvybė?", - astrobiologas sakė naujienų agentūrai AFP.

„Atsakymas paprastas - taip... Marse esama didelių regionų, kurie yra tinkami žemiškajai gyvybei“, - pridūrė jis.

Ankstesniuose tyrimuose būdavo naudojama „kąsnelių“ strategiją - tam tikruose Marso vietose ieškant gyvybės pėdsakų. Tačiau Ch.Lineweaveris nurodė, kad jo tyrime buvo panaudota išsamus duomenų masyvas apie visą planetą, remiantis per dešimtmečius sukauptą medžiagą.

Ties Marso ašigaliais buvo rasta sušalusio vandens, o ANU mokslininkai ištyrė, kokioje Raudonosios planetos dalyje galėtų būti pakankamas vandens kiekis, kad ten galėtų gyventi Žemėje paplitę mikroorganizmai.

Atmosferos slėgis Marso paviršiuje per mažas, kad vanduo išliktų skystas - jis greitai išgaruoja. Tačiau Ch.Lineweaveris teigia, kad skysto vandens gali būti po žeme, kur gruntas sudaro reikiamą papildomą slėgį.

Be to, tam tikrame gylyje nuo planetos branduolio sklindanti šiluma po žeme sukurtų tinkamas sąlygas klestėti bakterijoms ir kitiems mikroorganizmams.

Vidutinė paviršiaus temperatūra Marse, kuris yra arčiausiai Žemės skriejanti planeta - minus 63 laipsniai Celsijaus.

Pasak Ch.Lineweaverio, jo studija yra „geriausias įvertinimas iš iki šiol paskelbtų, kiek Marsas yra gyvenimas žemiškiems mikrobams“. Šios išvados taip pat yra reikšmingos, žinant, kad žmonės išsivystė iš mikroorganizmų.

„Tai nėra svarbu, jeigu norite suvokti, kokie yra fizikos dėsniai arba norite pasikalbėti su kokiais nors protingais ateiviais, kurie galėtų pasistatyti kosminių laivų, - sakė jis. - Bet jeigu domitės gyvybės atsiradimu ir kaip gyvybė galėtų atsirasti kitose planetose, (ši studija) yra prasminga.“

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) marsaeigis „Curiosity“, didžiausias ir sudėtingiausias iš kada nors Marsą tyrinėjusių zondų, šiuo metu skrieja Raudonosios planetos link ir turėtų joje nusileisti ateinantį rugpjūtį.

Ch.Lineweaveris apgailestavo, kad NASA aparatas negalės prasigręžti pakankamai giliai, kad ištirtų gyvybei tinkamas grunto sritis, tačiau „Curiosity“ galės ištyrinėti „bent jau pakraščius“ buvusių Marso gelmių viename krateryje.

Ch.Lineweaverio straipsnis buvo paskelbtas pirmadienį mokslo žurnale „Astrobiology“.