Tobulėjant tinklalapių kūrimo technologijoms, web-meistrai skuba jas panaudoti praktikoje – dabar mūsų nebestebina HTML5 naujovės, „JQuery“ efektai ar CSS gudrybės. Bet tuo pačiu svetainės tampa lėtesnės, ir tai rodo statistikos skaičiai, rašo internetinis portalas „Webmonkey“.

Internetas „storėja“, ir šis pokytis vien tik per pastaruosius metus sudarė 25 procentus. Taip taip, nagrinėjant 1000 lankomiausių svetainių, vieno puslapio vidutiniškas “svoris” pakilo ketvirtadaliu – nuo 626 kB iki 784 kB. Tai gana ženklus padidėjimas – o, be abejo, kuo sunkesnis puslapis, tuo jis lėčiau kraunasi.

Naujausi duomenys ateina iš „HTTP archive“ tarnybos, kuri pateikia duomenis apie tinklalapių svorį. Kaip turbūt galima tikėtis, didžiausią naštą sudaro paveiksliukai – 451 iš minėtų 784 kB. Tačiau vien tik iliustracijų negalima kaltinti staigiu puslapių „pasunkėjimu“.

„Pingdom“ tarnybos atstovai išnarstė duomenis iš „HTTP Archive“ ir pateikė išvadą – pagrindinis lėto užsikrovimo kaltininkas yra programinis „JavaScript“ kodas. CSS failai irgi didėja gana sparčiai, bet kadangi jie apskritai yra palyginti maži, tai jų procentinis pailgėjimas nesudaro kritinės masės.

Citata iš minėtųjų „Pingdom“:

Jeigu žiūrėtume paprastai į [internetinio puslapio] svorį, tai didžiausia jo dalį sudaro paveiksliukai, bet greičiausiai augantis turinys yra tikrai „JavaScript“ kodas. Pagal užimamą vietą „JavaScript“ užima antrąją vietą po paveiksliukų.

CSS turinys per metus padidėjo 25 procentais – tai gali atrodyti gana daug, bet čia kalba eina apie sąlyginai nedidelius failiukus. Tačiau svarbu visgi ir tai, kad absoliučiai visi turinio tipai auga pagal savo vidutinį svorį. Panašu, kad šio aspekto optimizavimas yra pamirštas arba nustumtas į antrą planą.

„Pingdom“ ir toliau dramatizuoja padėtį – jie teigia, kad išplėtus tyrimą už „Top1000“ tinklalapių ribų, vidutinis puslapio svoris išauga net iki 1 megabaito. 

Taigi, tinklalapiai tampa sunkesni ir lėtesni, ir natūraliai kyla klausimas – ar tai tikrai svarbu? Visgi, interneto ryšys visame pasaulyje greitėja, o mobilieji 3G ir 4G tinklai vis labiau plečiasi. Taip pat reikia paminėti ir interneto naršyklių gamintojų pastangas tobulinti puslapių apdorojimo varikliukus. Tad ar tikrai reikia rūpintis tais kilobaitais?

Didesni ir sunkesni puslapiai tampa problema tik tada, kai jų proceninis didėjimas aplenkia atitinkamą interneto greičio bei naršyklių gamintojų tobulėjimą. Juk tokie tinklalapiai gimsta neatsitiktinai – tai natūrali evoliucija, rezultatas besiplečiančių funkcijų rato. Bet teigti, kad visi jūsų lankytojai turi greitą internetą, tikrai nereikėtų, ypač globaliame pasaulio kontekste, kur Pietų Korėjos gyventojams tinklalapiai kraunasi akimirksniu, o tų pačių Jungtinių Valstijų mažesniems miesteliams tenka vargti su lėtesniu ryšiu.

Kas labiausiai neramina, žvelgiant į pateiktus duomenis, yra procentinis pastovus augimas. Jeigu 25 procentų šuolio tendencija išliks, tai jau po penkerių metų vidutiniškas puslapis svers net 2.5 MB. Ir atkreipkite dėmesį – tai yra vidurkis: daug puslapių bus žymiai žymiai didesni. Tikėtis, kad interneto greitis didės atitinkamai kartu su tuo svoriu, yra gana rizikinga.

Tuo pačiu metu iš savo tinklalapių išmesti pažangias JavaScript technologijas būtų taip pat neteisinga. Bet didžiausia keistenybė yra klausimas, kodėl rimtų ir įtakingų tinklalapių kūrėjai nevengia apkrauti savo puslapių sunkiomis funkcijomis, nuo kurių vartotojų pasitenkinimas mažėja – tyrimais įrodyta, kad lankytojai dažnai nebesugrįžta į svetaines, kurios pastoviai kraunasi ilgiau negu kelias sekundes.

Kyla klausimas – o ką gi daryti? Siūlome „Web Page Test“ tarnybą, kurios pagalba gausite pradinį supratimą, kaip kraunasi jūsų svetainė bei ką galima joje optimizuoti. Taip pat naudingas įrankis tuo požiūriu yra „Google Page Speed“. Dar vienas neįkainojamas pagalbininkas – įskepis „YSlow“.

Galite taip pat pabandyti naudoti CSS3 vietoj fono paveiksliukų, užtikrinti, kad jūsų skriptai kraunasi per CDN bei optimizuoti svetainę mobiliems įrenginiams.