Lietuvos nacionaliniame muziejuje trečiadienį atidaroma bendra Lietuvos ir Latvijos baltų archeologijos paroda „Kuršiai - baltų vikingai", kurioje eksponuojami ne tik kuršių ginklai, bet ir lobiuose aptinkami papuošalai.

Kuršių genties formavimosi pradžia buvo dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Kuršių apgyvendintas žemes vakaruose skalavo Baltijos jūra, rytuose ribojo Minijos upės baseinas, pietuose buvo lamatiečiai, turėję bendrus su kuršiais protėvius, šiaurėje siekė Ventos upės žiotis, o X-XI a. - beveik visą Kuršo pusiasalį.

Parodoje akcentuojamas Baltijos jūros rytinės pakrantės kuršių žemių archeologijos žemėlapis su piliakalniais ir kapinynais. Genties savastis atskleidžiama per didelę gausą įkapių komplektų.

Kuršių vikingų ginklų arsenalas rodo tuometinę karinę jėgą ir galybę. XI a. kuršiai buvo aktyvesni už danų ir švedų vikingus, jie puldinėjo pirklių laivus, siaubė danų ir švedų pakrantes, kai kur net trumpai apsigyvendavo.

Parodoje pristatomi būdingiausi kuršių vyrų ir moterų papuošalai, demonstruojantys turtą, galybę, puikų estetinį pojūtį.

Paslaptingiausi daiktai - paslėpti ar paaukoti papuošalai bei ginklai, aptinkami kuršių lobiuose. Gausybės amuletų dėjimas į kapus mirusiesiems, miniatiūrinės įkapės - išskirtinis šios baltų genties bruožas. Radiniai iš piliakalnių atskleidžia kasdienį kuršių genties gyvenimo būdą.

Paroda veiks iki 2009 metų kovo 15 dienos.