Konkurse „Skaitmeniniai bendruomenių pasakojimai“ dalyvaujantys šalies gyventojai savo kūriniais priminė, kad Lietuvoje gyvos tokios senovinės tradicijos ir šventės, kokių nėra visoje Europoje.  Archajiškas Velykų šventimas bažnyčioje su teatralizuotais pasirodymais Pievėnuose, Naktigonės naktinėjimai su arklio maldomis Miežiškiuose – tai tik keli unikalūs papročiai, kuriais išsiskiria atskiri šalies kampeliai. 

Projekto „Bibliotekos pažangai“ inicijuotas konkursas „Skaitmeniniai bendruomenių pasakojimai“ leidžia bendruomenėms ir gyventojams įamžinti tai, ką turime geriausio – krašto legendas, unikalias asmenybes, įstabius gamtos kampelius  ir architektūros  paminklus. Skaitmeninius pasakojimus autoriai kuria elektroninės krašto enciklopedijos „Graži tu mano“ žemėlapyje, papildydami nuorodomis į internete patalpintą skaitmeninį turinį.

Iki lapkričio 15 dienos vyksiantis konkursas „Skaitmeninių bendruomenių pasakojimai“ jau sulaukė per 450 audiovizualinių ir tekstinių pasakojimų. Kai kurie iš jų byloja vieninteles ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje tradicijas. Pasak kūrinių autorių, nors aprašytos šventės ir papročiai gyvuoja jau daugelį metų ir sutraukia į provincijos miestelius minias žmonių iš visos šalies, yra pavojus, kad ilgainiui jos gali išnykti.

Bažnyčioje skamba garsus juokas

Mažeikių rajone esančio Pievėnų miestelio bažnyčioje per Šv. Velykas yra išlikęs archajiškomis tradicijomis garsėjantis teatralizuotas velykžydžių budėjimas. Šią šventę skaitmeniniame pasakojimą įamžinusi miestelio bibliotekininkė Zita Tamoševičiūtė teigia, jog tai šimtmečius skaičiuojantis sakralinis renginys, pritraukiantis daugybę žmonių, atvykstančių ne tik iš Mažeikių rajono.

„Praėjusiame amžiuje toks paprotys buvo dažnas ritualas bažnyčiose, tačiau dabar jis išlikęs tik Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje. Galime drąsiai teigti, jog tokio pobūdžio renginys yra vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje katalikiškoje Europoje“, – sakė Z. Tamoševičiūtė. Ritualo pagrindas – istorija iš Biblijos, kurios esmė – kareivių, saugojusių Kristaus kūną, konfrontacija su žydais. „Kristaus kūną Velykų naktį saugodavo trys kareivių komandos po keturis kareivius. 

Kiekviena komanda turėjo savo spalvos aprangą. Raudona reiškia Kristaus kraują, mėlyna – Kristaus žengimą į dangų, žalia – atgimimą, viltį. Visa tai perkelta ir į mūsų bažnyčią. Velykų išvakarėse po mišių persirengėliai pradeda bežodį vaidinimą. „Kareivių“ komandos, pasikeisdamos kas 20 minučių, saugo kryžių bažnyčioje. „Žydelių" svarbiausias tikslas – pagrobti tą kryžių“, – apie ritualą pasakojo Z. Tamoševičiūtė.

Šventės metu tarp „kareivių" ir „žydelių“ vyksta teatralizuoti susirėmimai, nepavykus pagrobti kryžiaus jėga, „žydeliai“ imasi visokių apgaulių, taip pat kimba prie besimeldžiančių, „nudžiauna“ jų daiktus, pririša virvėmis vieną prie kito snaudalius, vaikams replėmis pažnaibo ausis ir nosis. „Vaidinimas vyksta beveik visą naktį, ir baigiasi po rytinių mišių, kai procesija tris kartus eina aplink bažnyčią. 

„Žydeliai“ ir „kareiviai“ sukelia daug juokingų situacijų, kurios linksmina žmones ir sukuria bažnyčioje neįtikėtiną atmosferą. Ne veltui šis reginys yra mūsų miestelio pasididžiavimas. Deja, pasiruošimas jam kainuoja nemažai jėgų ir finansų, reikia siūti uniformas, kostiumus, ruošti vaišes, o mūsų mažai bendruomenei tai yra labai brangu, tad ateityje šiai tradicijai išlaikyti tikimės rasti pagalbininkų ar rėmėjų“, – sakė bibliotekininkė. Skaito arklio maldą.

Tuo tarpu Miežiškiuose, Panevėžio rajone jau dešimti metai vyksta teatralizuota arklių ganymo šventė Naktigonė, kurią rengia Miežiškių kultūros centras ir ūkininkas Valentinas Rapšys. Ši birželio mėnesį vykstanti šventė jau įamžinta Miežiškių bibliotekininkų ir gyventojų sukurtame vaizdo įraše, taip pat nuotraukų galerijoje.

„Kasmet birželio 12 dieną keli kaimai V.Rapšio ganykloje suveda arklius, dainuoja, šoka, kūrena laužus, pasakoja visokias įdomybes. Į atgaivintą seną ir gražią tradiciją žmonės plaukia iš visos šalies, kadangi tokios gyvos, originalios ir populiarios Naktigonės šalyje daugiau niekur nerasi. Šventėje skaitoma ir vienintelė arklio malda savo šeimininkui“, – sakė Miežiškių bibliotekos darbuotoja Violeta Karklytė.

Pagrindinio Naktigonės organizatoriaus V.Rapšio iniciatyva šventėje kasmet vyksta kumeliuko krikštynos, ūkininkai taip pat rodo, kaip pakeičiamos pasagos arkliui, kaip nugremžiama išpjova kanopoje. Miežiškių kultūros centro muzikantai, dainininkai traukia dainas apie žirgus, degant laužams būrėjos skina žolynus, iš kurių buria, pina vainikus. Aplinkui ugniakurą sukasi šeimininkės, jos kepa kiaušinienę, šašlykus ir vaišina visus praalkusius.

„Nors šiais moderniais laikais nelengva atkurti autentišką naktigonę, šis senovinis paprotys mūsų bendruomenei jau įaugo į kraują ir tapo romantiška, ilgesiu dvelkiančia švente, kurios kasmet laukia daugelis“, – pažymėjo V. Karklytė.

Unikalių papročių, tradicijų, taip pat kitų krašto vertybių užfiksuota ir daugelyje kitų „Skaitmeninių bendruomenių pasakojimų“ konkursui pateiktų kūrinių. Šio konkurso nugalėtojų laukia projekto „Bibliotekos pažangai“ akcijos rėmėjų įsteigti prizai – 6 išmanieji telefonai bei 30 kvietimų į pasirinktus renginius. Laimėtojus planuojama paskelbti lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje.