Rinkimai, kuriuose dalyvavo 109 tūkst. kauniečių, baigėsi beveik be staigmenų. Kaunas tradiciškai nesugebėjo laiku suskaičiuoti balsų.

Tradiciškai daugiausia, dvylika, mandatų gavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašas. Antrieji su šešiais mandatais  liko socialdemokratai. Visiškai natūralu vertinant "pagal bendrą Lietuvos foną ir tendenciją".

Ar kas nors nustebo? Nebent verslininkų šeimos – Visvaldo ir Irenos Matijošaičių – į pergalę vesta "Vieningo Kauno" ekipa. Ji, pastiprinta žinomų kauniečių pavardėmis, neslėpė planų nugalėti, tačiau liko trečia, su penkiais mandatais. Ir dabar tik nuo Andriaus Kupčinsko komandos priklausys, bus pakviesti šie rinkimų naujokai į valdančiąją koaliciją ar liks už borto.

Ko gero, per anksti "Danielos" viešbutyje pergalingą tostą ("Mes nugalėsime. Aš tuo įsitikinusi") kėlė ir advokatė Aušra Ručienė, Tvarkos ir teisingumo sąrašo Kaune vedlė. Rolando Pakso partija mūsų mieste dalijasi 4–5 vieta su jaunalietuviais.

"Jaunosios Lietuvos" vadas Stanislovas Buškevičius, pasak reklamos plakatų – naujas šerifas mieste, pasisakantis už Lietuvą "be žydrų, juodų, raudonų ir be taboro čigonų", būdamas kultūrą ir sportą kuruojantis vicemeras nuveikė, švelniai tariant, ne tiek daug. Bet jis turės 4 mandatus, ir tai, žinant apie jaunalietuvių pajėgas Kaune, yra anaiptol nemažai. Jei S.Buškevičių toks rezultatas ir nustebino, tai tik džiugiai.

Nemaloniai nustebo nebent kauniečiai, atidavę savo balsus už liberalias jėgas. Tokių balsuotojų mieste buvo beveik 14 proc.  Tai  – daugiau nei 11,48 proc. balsavusiųjų už socialdemokratus.

"Mane džiugina, kad rinkėjai įvertino praeities darbus, o ne ateities pažadus", – tarė Artūras Zuokas, Vilniaus rinkimų lyderis. Bet Kaune A.Zuokas pranašu nebūtų. Buvusi jo partija – Liberalų ir centro sąjunga savo rinkimų kampaniją grindė kaip tik praeities darbais, o vis dėlto rinkėjai šiai politinei jėgai patikėjo vos tris mandatus (4,81 proc.): kukliau nei praeities darbais negalinčiam pasigirti "Vieningam Kaunui", šerifui, Darbo partijai, Tvarkai ir teisingumui. Ir, žinoma, gerokai mažiau nei konservatoriams ir socialdemokratams.

Tris mandatus gavo ir kita liberali jėga – Liberalų sąjūdis, prieš pat rinkimų kampaniją sugebėjęs atsisveikinti su charizmatiška figūra Stasiu Žirguliu. Jis, subūręs ir savo vardu pavadinęs nepriklausomų kandidatų koaliciją, gavo 4,33 proc. rinkėjų balsų – beveik tiek, kiek visas Kauno Liberalų sąjūdis, surinkęs 4,63 proc.

S.Žirgulis į miesto tarybą nepateko –  koalicijai reikėjo 6 proc. balsų. Liberalų sąjūdis vos peržengė procentų barjerą. Liberalų ir centro sąjunga turėjo tenkintis priešpaskutine vieta. Tai – buvusios vienos partijos skyrybų pasekmės.

Jei skyrybų nebūtų, S.Žirgulis, Liberalų ir centro sąjunga bei Liberalų sąjūdis – vien mechaniškai skaičiuojant – būtų surinkę beveik 14 proc. balsų. Ir užimtų ne rinkimų rezultatų parterio galinę eilę, bet VIP ložę – tai būtų antra partija po konservatorių, surinkusių 21,84 proc.

Už perdėtas ambicijas, nemokėjimą susitarti ir neadekvatų savęs vertinimą skaudžiai baudžiama. Tokį šūkį, ko gero, reikėtų pakabinti ten, kur šiomis dienomis bus lipdoma naujoji Kauną valdysianti koalicija.