Kol dauguma didžiųjų futbolo milžinų kasmet ramiai mirko kojas egzotiškuose paplūdimiuose, mūsų šalies klubai jau kraunasi lagaminus atsisveikindami su svarbiausiais sezono startais ir braukdami ašaras dėl dar vienų palaidotų metų. Štai ir šiemet mūsų ekipoms lieka vos kelios savaitės europinio futbolo. Jei kortos nesukris, su tarptautiniu sezonu atsisveikinsime dar liepą. Jei labai pasiseks, galbūt ištempsime iki rugpjūčio vidurio. Padoriems Europos sirgaliams tikrasis tarptautinis sezonas prasideda tik nuo rugsėjo. Tada, kai lietuviai jau būna susirinkę žaislus ir grįžę į savąją smėlio dėžę. Mūsiškiams grupių etapo kartelė bus nepasiekiama dar ilgai. Dėl to galime būti ramūs. Juk ne veltui mūsų komandų komplektacija prieš europinę kampaniją prilygsta pagalbinių darbuotojų atrankai menkai prižiūrimose statybose – būriai naujokų atrenkami ne pagal ilgametę stebėseną ir analizę, o paskutinę akimirką čiumpant bet ką prieinamo. Apie susižaidimą, žaidėjų savitarpio supratimą, idealiai nušlifuotus komandinius veiksmus nėra nė kalbos. O kur dar gausybė aspektų, skiriančių Lietuvą nuo solidesnių futbolo valstybių...

Ar tai reiškia, kad abu „Žalgiriai“ – tiek Vilniaus, tiek Kauno – šiemet Europoje yra pasmerkti? Anaiptol! Dėl palankių antrojo atrankos etapo UEFA burtų abi ekipos gali įveikti šios savaitės barjerą – nei Belfasto „Linfield“, nei Reikjaviko „Valur“, beveik neturintys tikrų legionierių, stiprių kozirių neišsitrauks. O ir trečiojo etapo vilniečių priešininkai iš Farerų salų – itin palankūs. Kauniečių tolimesni oponentai iš Bulgarijos arba Suomijos – taip pat pakenčiami. Gargždų „Banga“, antrajame etape rytoj laikysianti Norvegijos Trondheimo „Rosenborg“ egzaminą, apie tokius gali tik pasvajoti.