Motiejus:

– Manau, kad sprendimas tikrai geras. Alkoholį reikėtų visai uždrausti. Aš pats jau trejus metus negeriu nė lašo. Svaigalai žalingi smegenims, naikina smegenų ląsteles. Kodėl žmonės jį vartoja? Išgėrus padidėja cheminės medžiagos dopamino, kuris atsakingas už potyrius, kiekis smegenyse. Dėl šios priežasties žmogus kurį laiką jaučiasi laimingesnis, atsipalaidavęs. Taip išsivysto priklausomybė. Manau, prekyba alkoholiu pajūryje padidina riziką. Išgėrę žmonės dažnai pervertina savo jėgas, mano, jog gali nuplaukti toliau, nei pajėgia iš tikrųjų.

Mindaugas:

– Vienoje kavinėje mačiau paskelbtą informaciją. Griežtos nuomonės šiuo klausimu neturiu. Vis dėlto, manau, drausti nereikėtų. Žmonėms reikia leisti atsipalaiduoti. Šiuo sprendimu siekiama užtikrinti poilsiautojų saugumą. Manau, kad tai turėtų būti pačių žmonių sąmoningumo reikalas.

Dalia:

– Tokios informacijos negirdėjau. Alkoholis man nereikalingas. Tačiau turbūt tai nėra logiška išeitis. Draudimai prie gero neveda. Pirmiausia turėtų veikti žmonių vidiniai saugikliai. Draudimais visuomenės neišauklėsime. Pabandykite išauklėti vaiką vien tik neleisdami jam kažką daryti. Ar tai įmanoma?

Giedrė:

– Keletą metų dirbau Katare. Tai musulmoniškas kraštas, tad alumi ir kitais alkoholiniais gėrimais baruose ir prie viešbučių prekiauti draudžiama. Karštą dieną prie jūros ar baseino poilsiautojams neleidžiama paragauti net šampano. Tai nesąmonė. Esame ne musulmonai, gyvename krikščioniškoje šalyje. Draudimais nieko nepasieksi.

Raimondas:

– Tai absoliuti nesąmonė. Visoje Europoje tokių draudimų nėra. Tenerifės paplūdimiuose alus kainuoja apie eurą. Žmonės perka, tačiau masinių skendimų nėra. Žinoma, kontroliuoti situaciją būtina, tačiau pirmiausia reikėtų ugdyti žmonių sąmoningumą, kad patys būtų atsakingi už savo poelgius.

Iveta:

– Kuo daugiau draudi, tuo labiau norisi. Jeigu žmonės norės išgerti bokalą alaus, nueis ir nusipirks kur kitur arba tai darys pasislėpę. Šią situaciją reikėtų spręsti kitokiais būdais.