JAV – unikalu viskas, net ir politinė sistema. Vien pats faktas, jog tokiai milžiniškai valstybei geba atstovauti vos dvi partijos, verčia suklusti. Tačiau tai – tik paviršius. Pasikapsčius giliau, galima atrasti dar įdomesnių artefaktų. Pradėti reikėtų nuo to, jog daugelis, vadovaudamiesi stereotipais, sieja JAV Respublikonų partiją su įvairių pakraipų dešiniaisiais, o Demokratų – su kairiųjų ir liberalių pažiūrų asmenimis. Tai nėra teisinga.

JAV nėra kairiųjų ir dešiniųjų. JAV yra dešinieji (demokratai) ir dešinieji (respublikonai). Šiais laikais įprasta matyti, kaip liberalesnių ir kairesnių pažiūrų asmenys kyla politinės karjeros laiptais su demokratų vėliava, o tiek nuosaikesni konservatoriai, tiek absoliutūs fašistai – su respublikonų. Vis dėlto svarbu suvokti, kad tokios socialdemokratinės tradicijos, kokia yra Europoje, kitapus Atlanto nebuvo, nėra ir veikiausiai nebus.

Dar įdomesnis šis faktas – ne demokratai panaikino vergiją ir išlaisvino juodaodžius. Dabartinė Respublikonų partija susikūrė 1854 m. antivergovinių idealų bei šalies modernizavimo idėjų pagrindu. Buvusiems ir prieš vergiją pasisakantiems Vigų (whigs) partijos nariams susivienijus su kita prieš prekybą žmonėmis pasisakančia "Free Soil" (Laisvojo krašto) partija, gimė dabartiniai respublikonai.

Greitai jie ėmė oponuoti dominuojantiems ir į vergiją pro pirštus žiūrintiems demokratams bei siutinti kitą smulkesnę, bet idėjiškai radikalesnę, prieš naujus imigrantus ir katalikus nusistačiusią "Know Nothing" (Nieko nežinau) partiją.

Palaipsniui su Abrahamu Lincolnu (1809–1865) priešakyje respublikonai tapo pagrindine politine jėga, stumiančia absoliutaus vergovės panaikinimo idėją visose valstijose ir tuo pat metu siekiančia išsaugoti JAV vienybę kilus pilietiniam karui (1861–1865).

Pagrindinį respublikonų šūkį "Laisvas darbas, laisva šalis, laisvi žmonės" (Free labor, free land, free men), apibūdinantį jų tuomečius idealus, sukūrė Ohajo valstijos senatorius Salmonas P.Chase‘as (1808–1873). Laisvas darbas, kaip ir laisvi žmonės, reiškė ne tik siekius eliminuoti vergovę, bet ir užtikrinti verslininkų bei amatininkų savarankiškumą. Laisva žemė – pasipriešinimą plantacijų sistemai, leidžiančiai stambiems žemvaldžiams supirkti visus derlingus sklypus.

Tuo tarpu Demokratų partijos istorija ne ką mažiau paradoksali, ypač atsižvelgiant į tai, jog pirmasis juodaodis JAV prezidentas – jų žmogus. Dabartinė Demokratų partija susiformavo maždaug ketvirtajame XIX a. dešimtmetyje iš Demokratų-respublikonų partijos (1791–1828) likučių Martino Van Bureno (1782–1862) ir Andrew Jacksono (1767–1845) pastangomis.

Kaip ir dabar, Demokratų partija tuomet buvo patraukli vadinamajam paprastam žmogui. Pagrindinis jos elektoratas – smulkūs fermeriai, miesto darbininkai ir naujieji imigrantai (ypač airiai katalikai). Mažiausiai simpatijų demokratai sulaukė iš verslininkų, plantacijų savininkų, protestantų ir socialinių reformų siekiančių asmenų.

Demokratai pasisakė už JAV plėtrą į Vakarus ("Manifest Destiny" doktrina, teigianti, kad JAV plėtra po visą Amerikos žemyną – neišvengiama), didesnę socialinę baltųjų žmonių lygybę ir oponavo nacionalinių bankų idėjai bei stambioms korporacijoms. Demokratai vienijo daug skirtingų žmonių, tačiau jie visi sutarė dėl Thomaso Jeffersono (1743–1826) agrarinės visuomenės dogmos, žvelgė į vyriausybę kaip į žmogaus priešą bei siekė atskirti ekonomiką nuo politikos, teigdami, kad vyriausybė, kišdamasi į verslą, visų pirma atstovauja turtingiesiems.

Siekdami sustiprinti paprastų baltųjų žmonių sluoksnį, demokratai apribojo federalinių bankų ir korporacijų paramos galimybes bei popierinės valiutos naudojimą. Iš esmės tuometis demokratų valdžios veikimas buvo neigiamas, tai yra viskam prieštaraujantis. Jie priešinosi beveik visoms reformų iniciatyvoms: ne tik vergovės panaikinimui, bet ir viešosios-sekuliarios švietimo sistemos sukūrimui. Jie siekė palikti švietimą ir mokyklas krikščionių bažnyčios ir kitų religinių organizacijų kuruojama sritimi. O septintasis JAV prezidentas A.Jacksonas, dabar besipuikuojantis ant dvidešimties dolerių banknoto, vetavo daugiau pasiūlymų, negu visi ankstesni prezidentai kartu sudėjus.

Pilietinio karo metu Demokratų partija skilo į dvi frakcijas – Karo demokratus, palaikančius A.Lincolno veiksmus ir vadinamuosius "Copperheads", siekiančius taikos su pietinėmis valstijomis. Priešinimasis vergovės panaikinimui – ne vienintelė demokratų nuodėmė.

Tas pats A.Jacksonas organizavo prieštaringai vertinamą "Ašarų taką" – seriją masinių perkėlimų, kai indėnai iš savo protėvių žemių pietryčių Amerikoje buvo išsiunčiami į Vakarus už Misisipės upės. Daugiau nei keturi tūkstančiai indėnų per šią kampaniją mirė nuo ligų ir bado, nepasiekę naujos gyvenamos vietos.

Pagrindinis respublikonų simbolis iki šių dienų yra dramblys. Kodėl, nežinia. Pokštininkai teigia, jog dramblys yra tipiško šiuolaikinio respublikonų rinkėjo – permainų bijančio, tingaus, nutukusio, baltaodžio vyro simbolis. Vis dėlto veikiausiai jis buvo pasirinktas kaip stiprybės, nuožmaus gebėjimo eiti per kliūtis, traiškant oponentus, metafora. Pirmą kartą dramblys buvo panaudotas per A.Lincolno rinkimų kampaniją viename laikraštyje.

Demokratų simbolis yra asilas. Sakoma, jog prezidentą A.Jacksoną jo priešininkai vadindavo būtent asilu. Atsakydamas į tai, A.Jacksonas 1828 m. rinkimų kampanijos metu savo simboliu pasirinko būtent šį gyvūną, tarsi norėdamas parodyti, jog nieko jame smerktino ir gėdingo nėra.

Veikiausiai abu gyvūnai taip ir būtų buvę užmiršti, jeigu ne vokiečių kilmės karikatūristas Thomas Nastas (1840–1902). Jis pats, būdamas respublikonas, ilgą laiką savo politinėse karikatūrose naudojo dramblio ir asilo vaizdinius kaip partijų simboliką, tokiu būdu įrėždamas šių gyvūnų simbolius į rinkėjų sąmonę ir paversdamas juos rimtais politinio gyvenimo atributais.