Kita vertus, niekas kitas kaip komiksai taip puikiai neatspindi dabartinių globalios politikos iššūkių. Čia mes turime savo geručius, kurie iš paskutiniųjų siekia mus apsaugoti (JAV, NATO, ES), ir blogiukus, kurie trokšta mūsų kančių (VVP šutvė, ISIS, Šiaurės Korėja).

Savo ruožtu kine komiksai jau dešimt metų išgyvena savotišką renesansą. Atrodo, kad Holivudas yra pasiryžęs bene kiekvieną paveikslėliuose gimusią istoriją perkelti į kiną.

Teatrus užplūdo vienas į kitą panašūs, triko pasidabinę gėrio sergėtojai, kurių istorijos bene identiškos – Geležinis žmogus, Žmogus voras, Žmogus šikšnosparnis, Kapitonas Amerika, Halkas, Toras, Keršytojai, Galaktikos sergėtojai ir t. t.

Dažnam mūsų šie vardai nieko nesako, o jeigu ir sako, tai nedaug. Tačiau nuvertinti komiksų nereikėtų, nes kiekvienas, net banaliausias, savyje gali slėpti itin įdomių paslapčių, be to, kaip jau buvo minėta, į dabartines politines aktualijas verta pažvelgti pro komiksų šablonų prizmę.

Tad pabandykime pasidairyti, kas dedasi pasaulyje. Didžiausią grėsmę pastaruosius trejus metus kėlė ir vis dar kelia vienas blogiukas, siekiantis sunaikinti pasaulio harmoniją ir taiką – Žmogus su botokso kauke. Tai ganėtinai vulgarus blogiukas, labiausiai vertinantis valdžią ir pinigus, kuriuos jam savo valia įgaliojo Rusijos liaudis. Jis visaip bandė ir siekė pakenkti taip nekenčiamiems Vakarams, tačiau jam nepavyko. Nei Ukrainos užpuolimas, nei intervencija į Siriją nedavė naudos.

Iš pirmo žvilgsnio Vakarai atsilaikė ir taika buvo išsaugota, tačiau čia mūsų bėdos nesibaigė, nes pačiuose Vakaruose atsirado naujas blogiukas – Žmogus erkė, vardu Donaldas, kuris gimė iš godumo, kvailumo bei cinizmo. Sumąstęs tapti JAV prezidentu, Žmogus erkė pradėjo savo kampaniją, persunktą vulgarybių, kvailumo ir vienas kitam prieštaraujančių politinių teiginių.

Jau vien pati mintis, kad toks tipas gali tapti JAV vadovu, kelia šleikštulį, tačiau tai dar ne viskas. Pats Donaldas puoselėjo idėją lytiniu būdu susijungti su Žmogumi-Botokso kauke bei padėti kiaušinėlį, iš kurio išsiris šiuolaikinės politikos antikristas, naikinantis kūrybinę bei žodžio laisvę, individualumą ir kitas demokratines vertybes.

Žmogus erkė ne kartą teigė, jog, tapęs JAV prezidentu, nuvažiuos į Kremlių, suims delnais Žmogaus-Botokso kaukės veidą, ilgesingai į jį pažvelgs ir galų gale aistringai pabučiuos į lūpas. Donaldas erkė, kaip ir dera šių kraujasiurbių voragyvių atstovams, minta krauju ir tuo pat metu demokratijos organizme platina ligas. Tas kraujas – tai dėmesys, mat Donaldas, kaip ir dažnas politikas, vadovaujasi vienu iš daugelio genialių Oscaro Waildo aforizmų: "Blogiau nei tai, kad tave apkalba, yra tada, kai tavęs neapkalba".

Kraujo davė jam ne kas kitas, o žiniasklaida, kuo daugiau jie apie jį kalbėjo, tuo Erkė godžiau gėrė ir vis pampo. Ir niekam nerūpėjo, kad tas išpampęs voragyvis tėra tarsi politinis muilo burbulas, neturintis jokių konkrečių planų ar idėjų.

Žiniasklaida Donaldą dievino, nesvarbu – laikraštis, televizija ar žurnalas, kairieji ar dešinieji giliai širdyje, jie jį dievino, nes niekas taip nepakelia reitingų bei pelno, kaip išpampusi, šlykšti ir savimi patenkinta erkė. Ir nesvarbu, ar žiniasklaida niekino Donaldą, iš jo tyčiojosi, ar baisėjosi, jie vis tiek apie jį kalbėjo, o tai reiškia, kad jis pasiekė savo ir pergalė buvo jo pusėje.

Baisiausia yra tai, kad šis egzempliorius, skirtingai nei jo gentainiai, prisisiurbęs nenusprogsta. Jis vystosi toliau, pergalingai siekia savojo tikslo, palikdamas konkurentus ir kritikus toli už savęs. Dabar Donaldas jau yra ties Baltųjų rūmų slenksčiu, ir vienas Dievas težino, kas jį sustabdys. Donaldo- Žmogaus erkės istorija yra puikus pasakojimas apie tai, kokia galinga yra žiniasklaida ir kaip ji gali sukelti grėsmę pačiai demokratijai.

Dar visai neseniai NATO pasirodė naujas didvyris, galintis stoti į kovą prieš Žmogų su Botokso kauke. Naujasis NATO generolas Curtis Michaelas Scaparrotti ėjo į šį postą su šūkiu "Įsiutinti Rusiją" ir dabar Maskvos atžvilgiu žada griežtą poziciją. Šis naujasis Kapitonas Amerika nemažą dalį karjeros buvo JAV pajėgų vadas Korėjos pusiasalyje, tad jau vien pats faktas, kad į svarbų NATO postą stoja asmuo, įpratęs dirbti nuolatinės karo grėsmės būsenoje ir priešams diplomatiškai kirsti iš peties, daug ką pasako.

Visa tai turėtų nuraminti ties Rusijos pasieniu esančias NATO valstybes, būgštaujančias dėl galimo Žmogaus su Botokso kauke antpuolio. Tačiau ko vertas šis raminimas ir Generolo C.M.Scaparrotti pastangos, jeigu pats didžiausias priešas yra beveik įsiskverbęs į demokratinio pasaulio širdies JAV kraujagysles, nelyginant cholesterolio perteklius? Kur herojus, galintis sustabdyti Žmogų erkę, vardu Donaldas?

Beje, minėjome, jog kai kurie komiksai slepia savyje itin įdomius niuansus. Šį mėnesį kino teatruose pasirodys net du filmai apie herojus – "Kapitonas Amerika: "Pilietinis karas" ("Captain America: Civil War") ir "X-Menai: Apokalipsė" ("X- Men: Apocalypse").

"Kapitonas Amerika" yra įdomus tuo, kad buvo sukurtas per Antrąjį pasaulinį karą kaip patriotizmo skatinimo dalis, tad turėtų pritraukti visus žmones, besidominčius politine propaganda ir bandančius atsakyti į klausimą, kaip jaunimui įpiršti patriotines vertybes.

Kalbant apie "X- Menus", situacija dar įdomesnė. Mat šioje komiksų visatoje pasakojama apie mutantus, kurie yra kita žmonijos evoliucijos pakopa, o to pasekmė – jie tampa "normalių žmonių" diskriminacijos objektu. Net nereikia spėlioti, jog vadinamieji mutantai – tai aliuzija į vegetarus, feministes, komunistus, lytines mažumas ir kitus "kitokius" asmenis. Vieni "X-menų" personažai tiki santarve tarp mutantų ir žmonių, kiti mano, kad žmonės – praeitis ir juos reikėtų likviduoti.

Kaip matome, net vaikiški paveikslėliai apie super herojus gali būti itin įdomus tyrimų objektas bei savotiška unikali prizmė, leidžianti į pasaulį pažvelgti paprasčiau ir blaiviau.