- Rugsėjo pradžioje buvote išrinkta Socialdemokratų partijos Klaipėdos skyriaus sąrašo lydere savivaldos rinkimuose, spalio pradžioje Jūsų kandidatūrą į uostamiesčio meres patvirtino ir LSDP taryba. Ką galite pasiūlyti Klaipėdai?

- Į 2015 m. savivaldos rinkimus Klaipėdos socialdemokratai eina kaip darni, susitelkusi ir ryžtinga komanda. Bičiulių patikėta lyderio pozicija man, pirmiausia yra didelė atsakomybė ir įpareigojimas ir, manau, tai yra mano nuoseklaus darbo savivaldybės taryboje, ginant viešąjį klaipėdiečių interesą, įvertinimas. Taip pat ir kaip partijos skyriaus vadovės įvertinimas, gebėjusios suburti ir sutelkti bičiulius bendram komandiniam darbui.

Rinkimus pasitinku drąsiai, nes einu kartu su profesionalų komanda, kurioje yra verslo, asociacijų, įstaigų vadovai, turintys administracinio darbo savivaldoje patirties, įvairių sričių specialistai, ambicingas jaunimas, nusiteikęs dirbti maksimaliai. Mūsų kandidatų į 2015 m. Savivaldą sąraše verslo atstovas - UAB “Klasera” generalinis direktorius - Vladas Pleskovas, “Sodros” Klaipėdos skyriaus vadovas Valdemaras Anužis, Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga. Uosto bendruomenes, kaip socialinis partneris, atstovaus UAB „Centrinio Klaipėdos terminalo“ generalinis direktorius Benediktas Petrauskas. Jaunimui atstovauja Kęstutis Kvaraciejus ir Žymantas Sinkevičius.

Tikiu savimi ir komanda: gebančia ir žinančia ką reikia keisti ir kaip dirbti, kad Klaipėdoje, būtų saugu, jauku ir gera gyventi kiekvienam klaipėdiečiui. Kad niekam nereiktų ir nesinorėtų išvažiuoti į svečias šalis ar keltis į kaimynines savivaldybes. Nešame žinią, kad Klaipėdai reikalingi pokyčiai.

Dirbdama kaip savivaldybės tarybos narė Finansų ir ekonomikos komitete, Smulkaus ir vidutinio verslo, Bendruomenės sveikatos taryboje, įgijau praktinę Savivaldos funkcionavimo patirtį. Klaipėdos savivaldybės taryboje laužau nusistovėjusius stereotipus: savarankiškai rengiu ir teikiu sprendimų projektus savivaldybės tarybai, ieškininius pareiškimus administraciniam teismui gyventojams svarbiais klausimais. Man talkina visuomeninių patarėjų korpusas, kuris padeda rengti sprendimų projektus, konsultuoja mane teisiniais klausimais.

Kaip aktyvi savivaldybės tarybos narė, dirbanti su žmonėmis, matau didelį atotrūkį tarp žmogaus ir savivaldybės valdžios, sąstingį ir neveiksnumą, dangstomą skambiomis frazėmis apie bendruomeniškumą ar pilietiškumą. Tarpininkavau daugeliui gyventojų. Jie ateina surinkę savo bendruomenės narių parašus, kad tarkim nebūtų niokojama jų pačių išpuoselėta aplinka, kad kiemai nebūtų paverčiami amžiaus statybų aikštelėmis, bet atsimuša į visišką jų interesų ignoravimą. Administracijos vadovai be užuolankų pareiškia - „nepatinka, kelkitės iš Klaipėdos“. Nėra dialogo. Per ketverius metus pamačiau svarbių klaipėdiečiams sprendimų priėmimą iš vidaus, tą dvigubų standartų uždarą ratą. Esu įsitikinusi, kad priimant sprendimus, būtina galvoti, kaip tai atsilieps miestui, jo gyventojams ne tik po metų, bet ir po dešimties, ką mes paliksime savo vaikams. Taip po skambia retorika (meras puikus muzikantas, oratorius, kalba improvizuodamas kaip džiaze) paslepiami opūs miestiečiams klausimai: merdėjantis senamiestis, apvilta kultūros bendruomenė, nevalomos gatvės, duobėti kiemai, atotrūkis tarp miesto šiaurinės ir pietinės dalies, nesaugi aplinka, neskaidrumas - savų protegavimas ir visa kita. „Kalbos nesiderina su darbais“ - dažnai sakau miesto merui. Miesto valdžia per ilgai gyvena komforto zonoje ir pokyčiai yra būtini.

- Klaipėda dažnai įvardijama kaip vienas iš sėkmingiausiai besivystančių Lietuvos miestų. Ar Jūs sutinkate su šiuo teiginiu?

- Laisvosios rinkos institutas kasmet skelbia Klaipėdą kaip vieną iš sėkmingiausiai besivystančių miestų. Mes turime jūrą ir uostą, su išplėtota, modernia infrastruktūra, kuris yra visos Lietuvos ekonomikos „plaučiai“ ir valstybės biudžeto svarbiausias „donoras“. Tai uosto įmonių bendruomenės, socialiai atsakingų uosto bendrovių vadovų, čia dirbančių klaipėdiečių didžiulis nuopelnas. Jie kelia visos Klaipėdos ekonomikos parametrus: darbo užmokesčio vidurkį, darbo vietų sukūrimą (23 tūkst.), verslumą ir kitus. Kur miesto socialinių projektų įgyvendinimas, gatvių infrastuktūros vystymas? Juk kasmet uosto įmonės tam skiria 9 mln. litų. Sėkmingai dirbantis uostas tiesiogiai įtakoja ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos LEZ veiklą (sėkmingiausiai veikianti LEZ Lietuvoje). Bet ką girdime iš miesto mero ir viso valdančiojo elito? Vis tą patį retorinį klausimą – ar miestas ir uostas partneriai? Ir uosto teikiama nauda miestui dažnai lieka neįvertinta.

Mūsų vizija – darni partnerystė tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Klaipėdos. Veikdami išvien, keisime klaipėdiečių gyvenimo kokybę. Lietuvos Respublikos vyriausybė vien tikslinės teritorijos, gyvenamųjų kvartalų sutvarkymui skyrė 80 mln. litų. Lėšos skirtos ir Klaipėdos dramos teatro pastato remontui, Muzikinio teatro rekonstrukcijai, Klaipėdos piliavietės atkūrimui ir kitiems objektams. Bendradarbiaudami su Klaipėdos  jūrų uostu, uosto įmonėmis didinsime mūsų miesto patrauklumą investuotojams. Sukurtos naujos darbo vietos, kylantis darbo užmokestis ir gerėjanti klaipėdiečių gyvenimo kokybė, tikiuosi, pavers mūsų Klaipėdą dar  patrauklesniu, nuolat augančiu miestu.

- Trumpai apie save.

- Esu laiminga dviejų anūkų močiutė: Dovui – greit sukaks dveji, o Augustei – vos dviejų mėnesių. Mano sūnaus Roberto šeima gyvena Norvegijoje, tad Dovą matau ne taip dažnai kaip norėčiau. Ir man tikrai skaudu, kad mūsų vaikai išvyksta iš Klaipėdos ieškodami uždarbio. Noriu, kad jie galėtų sugrįžti. Man kaip močiutei taip pat greit taps aktuali vaikų darželių problema. Esu šio krašto senbuvė - klaipėdiškė, labai domiuosi Mažosios Lietuvos istorija ir didžiuojuosi savo 80-mečio sulaukusia mama.

Kviečiu klaipėdiečius - KURKIME KLAIPĖDĄ KARTU!

Plačiau:
www.lsdpklaipeda.lt

Politinė reklama bus apmokėta iš LSDP Klaipėdos skyriaus rinkiminės sąskaitos. Užsakymo Nr. 1318834