Bet kokiomis oro sąlygomis anksti ryte einame paimti pamiltų spaudos leidinių. Toks priprastas, o ir kaskart naujas ritualas. Pirmadienį vis vartau spaudos prenumeratos kvitus ir apmaudžiai mąstau, kad tądien nesulauksiu tų laikraščių, kad išdavė jie savo uoliausius skaitytojus.
Priežastys taip ir liko neaiškios. Vieni rašė, kad tai dėl per didelio PVM, kiti sakė, kad taip pagerės tų laikraščių finansinė padėtis, o dar buvo girdėti, kad taip norėta įskaudinti Vyriausybę ir t.t. Vienas tikslas pasiektas. Tų laikraščių skaitytojai pasijuto apgauti ir įskaudinti. Abejoju, kad jų gretos gausės. Neteko girdėti, kad tokios priemonės gelbėtų ir nuo bankroto grėsmės.
Pirmadienio atgaiva liko "Klaipėda", kuri ir toliau tęsia laikraščio leidybą šešis kartus per savaitę. Žurnalistai ir savininkai nusipelnė klaipėdiečių pagarbos už savo tvirtas pozicijas.
Man atrodo, kad jiems irgi reikėjo atlaikyti gundymus ir pasiūlymus įsijungti į atsitraukiančiųjų gretas.
Tačiau šio kolektyvo vadovai sugebėjo strategiškai suvokti, kad atsitraukimas, nors ir atrodo toks nežymus, neliks neįvertintas.
Žiniasklaidos rinkoje – sava specifika, tačiau konkurencijoje laimi tas, kas greičiau ir išsamiau pateikia informaciją. Visi norime karštų naujienų, apžvalgų, vertinimų, o ne trečios dienos abejotinos vertės informacijos.
Mūsų šeimą galima laikyti savotiško spaudos klubo, jeigu toks atsirastų, aistruoliais.
Šiais metais prenumeruojame tris laikraščius ir tris žurnalus. Bet kokiomis oro sąlygomis anksti ryte einame paimti pamiltų spaudos leidinių. Toks priprastas, o ir kaskart naujas ritualas atskleidžiant savojo laikraščio puslapius, aptikus jaudinamą temą, pamėgto žurnalisto pavardę.
Malonu, kad daugėja širdimi parašytų straipsnių apie socialines žaizdas, skriaudžiamus vaikus ir senelius, apie valstybės pareigūnų abejingumą ir savanaudiškumą. Vis daugiau rašoma drąsiai, nesižvalgant į tai, iš kur vėjas gali papūsti.
O jau tik vėliau – internetinė erdvė. Kompiuteris suteikia galimybę papildyti ir išplėsti kai kurią informaciją.
Man atrodo, kad "Delfį" ar "15min." operatyvumu aplenkti sunku ar net neįmanoma. Tačiau spauda pirmauja platesnės apimties, gilios analizės probleminiais straipsniais, išsamia informacine medžiaga.
Diskusijoms su jaunais žmonėmis, kurie pirmenybę teikia elektroninei knygai, internetinei žiniasklaidai, pabaigos nematyti. Spartūs gyvenimo tempai laužo ir gyvensenos, ir nusistovėjusius mūsų vertinimus bei dogmas. Ginčo pabaigoje juokaudamas mesteliu teiginį, kad lyginti šių dviejų galiūnų perspektyvą – sunku, o ir malonumas – nevienodas, čia tas pats, kaip bučiuotis per stiklą. Laikraštis – toks artimas, šiltas ir mielas.
Ogi koks po paraliais to spaudos kvito statusas. Jame nuo senų laikų vyrauja vis tie patys įrašai – pavardė, adresas, pinigų suma. Jame nenurodyta, kiek kartų per savaitę mane turi lankyti laikraštis.
Ar nebus čia tas atvejis, kaip toje dainoje: "Ne tau, Martynai, mėlynas dangus"... Joks teismas nepriims ieškinio, jeigu sutartyje nenumatytas žalos atlyginimas.
Moralinė žala patirta ir neginčijama, o materialinę dar reikia įrodyti. Net nustebau, kad mano atveju ji gana žymi. Jau kreipiausi į vieną dienraštį dėl žalos atlyginimo. O gal ir sulauksiu atsakymo apie kompensaciją.
Esu įsitikinęs, kad ateityje turi keistis to kvito turinys, kad esant reikalui klientas būtų apsaugotas nuo tik pardavėjui naudingų pakeitimų.
Naujausi komentarai