Ne, arkliai čia šitoje negražioje istorijoje yra niekuo dėti. Apsukrūs verslininkai jais tiesiog pasinaudojo, o patiklūs vartotojai pirko, kaip ir, beje, kitus visada gražiai įpakuotus ir giliai šaldikliuose laikomus jau pagamintus maisto produktus, kuriuos namuose tereikia pašildyti.
Tie produktai nebuvo brangūs. Pagaliau ir aukšta kaina kažin ar visada yra kokybės rodiklis.
Neseniai patikrinę maisto produktų kokybę, Vokietijos specialistai jau paruoštuose maisto produktuose, pavyzdžiui, lazanijoje, guliaše aptiko arklienos pėdsakų.
Viešoje erdvėje buvo pagarsinta, jog tokie produktai paimti iš prekybos centrų „Rewe“, „Aldi“, „Lidl“ ir „Edeka“. Specialistai sakė, jog vartotojai, pirkę maisto produktus, kurių etiketėse buvo nurodyta klaidinga gaminio sudėtis, buvo tiesiog apgauti, mat arkliena yra pigesnė už jautieną.
Tiesa, Paryžiuje yra viena parduotuvė, kurioje prekiaujama arkliena. Kai kuriems prancūzams tai – delikatesas.
Kaip sakoma, dėl skonio niekas nesiginčija. Tačiau dabar Europos Sąjungos šalių gyventojus labiausiai erzina tai, kad jie dar kartą buvo apgauti.
Pamenate, buvo kilę skandalų dėl vištienos, veršienos, kiaušinių, jautienos ir braškių.
Dabartinis skandalas byloja, jog prekybos centrų lentynose atsirado nedeklaruotos, galbūt žalingos sveikatai arklių mėsos.
Arklienos skandalas aprėpė ne vieną valstybę ir parklupdė dalį ES šalių.
Mat vieni apgaulingai gamino pigius ir mėgstamus maisto produktus, kiti – falsifikuotus maisto produktus su klaidinančiomis etiketėmis pardavinėjo kitoms valstybėms, treti, net neįtardami, jog juos apgauna, mokėjo nemažus pinigus už prekę, kurios jiems šiaip ir veltui neįsiūlytum.
Tiubingeno dienraštis „Schwäbisches Tagblatt“ paviešino kelius, kaip šis falsifikatas buvo išplatintas Europoje.
Pasirodo, prancūzų firma „Comigel“ apdoroja mėsą firmai „Spanghero“ per Liuksemburge registruotą antrinę firmą „Tavolta“, kuri gamina paruoštus produktus.
„Comigel“ prekes pateikdavo virtinei prekybos centrų daugelyje Europos šalių.
Mėsos apdorojimą įmonė „Spanghero“ tvarkė per vieną Kipro jautienos prekiautoją.
Taigi, pirmiausia jaučiai keliaudavo iš Prancūzijos į Kiprą. Iš Kipro belgų prekiautojai „vyniodavo“ verslą per olandų prekiautojus. Iš Kipro mėsa patekdavo į Olandiją, o iš Olandijos – į Rumuniją, o jau iš šios šalies arkliena buvo vežama į Prancūziją.
Tiesą sakant, visa ši istorija nebūtų iškilusi, jei Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje prieš mėnesį nebūtų pastebėta arklienos pėdsakų viename gaminyje.
Taip keliai atvedė į Prancūziją.
Manoma, jog yra trys apgaulės šaltiniai. Pirmiausia tai Rumunijos skerdyklos, iš kurių galėjo pasklisti arklių mėsa. Ten apdrausti visi maisto produktai, galėję patekti pirkėjams skirtingose šalyse.
Rumunijoje jau prieš gerus dvejus metus buvo žinoma apie arklienos mafiją. Tos šalies sostinėje Bukarešte ji prekybos centruose buvo parduodama ir deklaruota kaip jautiena.
Dar viena grupė šiame „versle“ yra tarpininkai. Verslininkai (viešumoje jau įvardytos jų pavardės) galėjo taip pat ir Rumunijoje pirktą arklieną pardavinėti kaip jautieną kitų valstybių pirkėjams.
Maisto pramonei tai yra aukso gysla. 2012 m. tas pats belgų verslininkas buvo nuteistas vieneriems metams kalėti, nes arklių mėsą iš Pietų Amerikos pardavinėjo kaip olandišką jautieną.
Paryžiaus laikraštis „Le Parisien“ skelbė, jog tarp sausio 4 ir 12 dienos buvo parduota 40 tonų rumuniškos kilmės arklienos. Ir vėl minima ta pati verslininko pavardė.
Dabar prancūzų firma „Spanghero“ tikina, jog niekada tam verslininkui nėra apmokėjusi sąskaitos už arklių mėsą.
ES dabar svarsto, ar reikėtų parengti DNA testo instrukcijų. Kol tai bus padaryta, kiekvienos šalies vidaus reikalas yra stropiai ir sąžiningai stebėti valstybės vidaus rinką.
Rodos, tai yra elementaru. Tačiau piliečiai sako tiesiai: pirkėjai yra sąmoningai apgaudinėjami, ir tai daro mėsos mafija.
Pagaliau kas patikės, jog verslininkai, kurie pelnosi duoną iš mėsos apdirbimo, nežino, ką jie išties parduoda? Kas, jei ne verslininkai, turi žinoti, koks yra arklienos ir jautienos kainų skirtumas? Ar kam nors rūpi ES teisės aktas, kuriame numatyta, jog pagamintuose maisto produktuose neturi būti pavojingų skausmo ir karščiavimo malšinimo medikamentų.
Kas šiandien gali būti tikras, kad prekybos centruose pirktuose gaminiuose tokių medikamentų pėdsakų tikrai nėra?
Beje, „Schwäbisches Tagblatt“ pateikia oficialius 2011-ųjų duomenis, kurios ES valstybės kasmet eksportuoja daugiausia arklienos į kitas ES šalis.
Tai Belgija (20 750 t), Lenkija (12 245 t), Olandija (6315 t), Rumunija (6161 t), Prancūzija (5638 t), Ispanija (4031 t), Italija (2816 t), Airija (2657 t), Didžioji Britanija (2192 t), Liuksemburgas (1690 t), Vokietija (621 t).
Beje, minima, jog kai kuriuose gaminiuose gali būti asilų ir mulų mėsos.
Piliečių teisė yra reikalauti nebrangių, bet kokybiškų maisto produktų, tarp jų ir mėsos.
Šiuo metu Vokietijoje iš prekybos centrų jau paimta apie 40 pavadinimų abejotinos kokybės mėsos gaminių.
Kažin ar ilgam bus toji pamoka?
Prisiminusi šildymo kainas Lietuvoje (o ir Vokietijoje šildymas nėra pigus, nors čia gyventojai gali rinktis, kaip pigiau jiems šildytis), noriu papasakoti, kaip galima naudotis Vakarų Europos šalių geraširdiškumu.
Rusijos šiaurėje, toliau, nei yra Murmanskas, driekiasi liūdnai pagarsėjusių atominių povandeninių laivų, tarp jų – ir „Kursk“, nuskendusio su 118 žmonių įgula, liekanos.
Kad povandeniniai atominiai laivai nekeltų pasauliui grėsmės, Vokietijos vyriausybė skyrė 600 mln. eurų šiai problemai išspręsti. Į tą vietą reguliariai atvažiuoja specialistai iš Vokietijos ir tikrina, kaip panaudojamos lėšos. „Tai – dideli pinigai padėti šaliai, kuri iš dujų ir naftos pati uždirba milijardus“, – pastebi savaitraštis „Die Zeit“.
Vokietija šiam reikalui jau atseikėjo 483 mlrd. eurų. Prisideda ir Prancūzija, Italija, Norvegija, Didžioji Britanija, JAV.
Kieno, jei ne piliečių valioje yra taukštelėti per nagus švaistūnams bei niekdirbiams ir pasakyti, jog visaverčiam gyvenimui turime užsidirbti patys. Niekieno malonės nereikia.
Ir iš kur atsirado tas įprotis gyventi iš svetimos kišenės? Iš to laiko, kai deficitas buvo visagalis?
Žmonės daug ką daro iš baimės, gimdančios neapykantą. Ši yra blogas patarėjas, ypač jei atsakomybę uždengia banknotai.
Naujausi komentarai