Quantcast

Antroji COVID-19 banga: gyventojų išlaidos nerimo ženklų nerodo

Pastarosiomis savaitėmis pradėjus itin sparčiai augti COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičiui šalyje, gyventojų išlaidų įpročiai kol kas keičiasi minimaliai. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, nuo rudens pradžios mokėjimų kortelėmis apimtys krito tik su turizmu susijusiuose sektoriuose. Kituose sektoriuose nerimo ženklų šiuo metu mažai – juose mokėjimų apyvartos gerokai lenkia praėjusių metų apimtis

Kaip sekasi atskiriems sektoriams?

Nuo pat karantino pabaigos buvo stebimas itin spartus atsigavimas beveik visuose sektoriuose ir blogąja prasme išsiskyrė tik apgyvendinimo veiklos sektorius bei oro uostai. Šie du sektoriai vis dar lieka ypač didelių praradimų zonoje.

Tiesa, apgyvendinimo sektorius vasarą buvo beveik išlipęs iš neigiamos zonos, tačiau atėjus rudeniui ir gyventojams po atostogų grįžus į darbus, vos per kelias savaites šio sektoriaus mokėjimų apimtys sunyko daugiau nei per pusę.

Panaši situacija ir su oro uostais – mokėjimo duomenys, vasarą rodę minimalius atsigavimo ženklus, vėl krito ir dabar nesiekia net ketvirtadalio prieš metus gautų pajamų.

Visgi panašu, kad kiti sektoriai nerimo vis dar nejaučia. Pavyzdžiui, „Swedbank“ duomenys rodo, kad šių metų rugsėjo pabaigoje mokėjimų kortelėmis apimtys vis dar gerokai lenkė praėjusių metų apimtis šiose veiklos srityse: namų apyvokos (+33 proc.), sveikatos ir grožio (+27 proc.), kavinių ir restoranų (+34 proc.).

Didžiausias augimas fiksuotas išlaidų maistui ir būtiniausioms prekėms prekybos centruose srityje – čia augimas siekė daugiau nei 40 proc.

Apskritai, bendra atsiskaitymų kortelėmis suma rugsėjo mėnesį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, paaugo daugiau nei penktadaliu. Tikėtina, kad nemaža šio augimo dalis yra susijusi su pasikeitusiais gyventojų įpročiais atsiskaitymams nebenaudoti grynųjų pinigų.

Augantys gyventojų lūkesčiai

Tai, kad kol kas gyventojai baimės dėl viruso nejaučia, įrodo ne tik mokėjimo kortelių duomenys, bet ir teigiami gyventojų lūkesčiai.

Pavyzdžiui, rugsėjo mėnesį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per pastaruosius 12 mėnesių gyventojai vertino geriau nei rugpjūtį. Apskritai, vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginus su rugpjūčiu, padidėjo 2 procentiniais punktais.

Iki šiol Lietuvos ekonomikos atsigavimui įtakos turėjo ne tik teigiami gyventojų lūkesčiai ir entuziastingas jų vartojimas, bet ir augę atlyginimai bei didėjantis užimtumas. Gyventojus išlaidauti skatino ir dosnios valdžios socialinės išmokos.

„Swedbank“ duomenimis, dėl išmokų pensininkams, vaikus auginančioms šeimoms bei kitoms jautresnėms socialinėms grupėms, grynųjų pinigų išgryninimo operacijos liepos ir rugpjūčio mėnesiais smarkiai šovė į viršų.

Lietuva išsiskiria iš kaimynių

Priešingai nei Lietuvoje, kaimyninėse Estijoje bei Latvijoje mokėjimų kortelių apimtys iki karantino buvusio lygio nei vasarą, nei rudenį vis dar nepasiekė. Įdomu tai, kad Estijoje pastarąsias savaites netgi fiksuojamas kritimas.

„Swedbank“ duomenimis, rugsėjo pabaigoje bendra atsiskaitymų kortelėmis suma Estijoje buvo maždaug 1 proc. mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o Latvijoje ji paaugo vos keliais procentais.

Tiesa, šios tendencijos labai stebinti neturėtų – Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų pusmetį taip pat traukėsi minimaliai, ir kol kas mažiausiai visoje euro zonoje. Prie to prisidėjo palanki eksporto struktūra, stabili vidaus paklausa bei laiku suteikta valstybės parama.

Nežinomybė ateinant šaltajam sezonui

Visgi artėjant šaltajam metų sezonui bei sparčiai augant užsikrėtusiųjų skaičiui, atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis augimas, tikėtina, pamažu išsikvėps ir Lietuvoje.

Tiesa, panašu, kad po šios pandemijos sukeltos krizės gyventojai tapo gerokai labiau įgudę naudotis skaitmeninėmis paslaugomis – toliau augant prekybai internetu, vis didesnė įmonių dalis savo veiklą stengiasi perkelti į virtualią erdvę.

Tad šiuo atveju gyventojai turi gerą pandemijos situacijos padiktuotą išeitį – reikiamas prekes ir paslaugos įsigyti čia pat, niekur neinant iš namų ir taip sumažinant viruso plitimo riziką.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Savivertės nuospaudos
    Savivertės nuospaudos

    Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...

    2
  • Skaitymo pagirios
    Skaitymo pagirios

    Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...

  • Lauko išvietės paveldas
    Lauko išvietės paveldas

    Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...

    8
  • Auksinis aštuonetas
    Auksinis aštuonetas

    Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...

    2
  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    7
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    6
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    3
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    21
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    104
  • Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą
    Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą

    Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...

    2
Daugiau straipsnių