Quantcast

Ar Lietuvos sporto finansavimas yra diskriminuojantis?

Penkios techninių sporto šakų organizacijos, vienijančios apie penkis tūkstančius atstovų, subūrė iniciatyvą, kurios tikslas – valstybinių lygmeniu iškelti klausimą dėl Lietuvos sporto finansavimo politikos sąžiningumo. Šių organizacijų nuomone, politika yra diskriminuojanti didelę dalį Lietuvą garsinančių sportininkų, tačiau tokios nuostatos nenorima atsisakyti ir naujojoje Sporto įstatymo redakcijoje. Opiausi klausimai neseniai oficialiai iškelti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Seimo jaunimo ir sporto reikalų komitetui bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.

Iniciatyvinę grupę sudaro Lietuvos automobilių, motociklų, motorlaivių bei vandens motociklų federacijos, taip pat – Lietuvos aeroklubas, savo ruožtu vienijantis dar trylika federacijų. Visos šios organizacijos išskyrė tris esmines kliūtis, sudarančias nelygias sąlygas techninėms sporto šakoms siekti geriausių rezultatų ir konkuruoti dėl finansavimo su valstybinį prioritetą turinčiomis sporto šakomis.

Pirmoji kliūtis – tai sporto šakų išskyrimas į olimpines (strategines) ir neolimpines (nestrategines) nacionaliniu lygmeniu, nepaisant populiarumo ar aktualumo, sprendžiant visuomenės užimtumą bei kitas socialines problemas. Pagal šį skirstymą visos techninės šakos yra atsidūrusios už prioritetinio sąrašo ribų. Tai lemia, jog dalis Lietuvoje mažiau populiarių, tačiau strateginėmis laikomų sporto šakų sulaukia daug didesnio finansavimo iš valstybės biudžeto. Techninėms šakoms papildomai užkertamas kelias sulaukti finansavimo ir iš kitų šaltinių: savivaldybių biudžetų ar ugdymo programų. Negana to, tokia diskriminuojanti strategija atsiliepia ir kitais atžvilgiais – pavyzdžiui, per techniniam sportui būtinų ir valstybei priklausančių bazių palaikymą. Todėl kyla paradoksas, kad Lietuvos ekonomikai esant gerokai stipresnei, nei prieš du ar tris dešimtmečius – vertinant techninių sporto šakų bazes, šiuo valstybės turtu vis dar nėra pakankamai rūpinamasi, todėl jų būklė metams bėgant tik prastėja.

Kita medalio pusė yra menkas valstybinis dėmesys aukštam sportiniam meistriškumui, dėl ko sąmoningai ar nesąmoningai yra pastatyti barjerai techninėms šakoms vystytis. Vertinant dėmesį aukšto meistriškumo sportui skaičiais, išryškėja akivaizdus skirtumas: nors 2020 metais finansavimas sportui padidėjo beveik 10 milijonų Eurų, tačiau lėšų aukštam meistriškumui prieaugis sudarė mažiau nei vieną procentą nuo šios sumos. Pastebėtina, jog net ir aukšto meistriškumo finansavime išlaikoma didelė takoskyra: jei olimpinėms sporto šakoms 2018-2020 metų laikotarpiu finansavimas išaugo 7 procentais, tai kitoms šakoms jis ūgtelėjo vos 1,3 procento.

Antroji kliūtis yra techninių šakų sportininkų ir jų trenerių nelaikymas lygiaverčiais su jų kolegomis, atstovaujantiems olimpinį sportą. Kaip pavyzdį galima paminėti premijų skyrimą už pasiekimus varžybose ir čempionatuose. Kadangi šiuo metu teisės aktuose nustatytas mažiausiai 16 valstybių atstovų privalomumo kriterijus, jis dėl techninio sporto varžybų bei čempionatų specifikos yra faktiškai nepasiekiamas. Tai reiškia, kad netgi „Formulės-1“ čempionatą laimėjęs lietuvis nepretenduotų į jokią premiją iš valstybės už savo pasiekimą dėl nepakankamo skaičiaus šalių, kurias atstovauja varžovai – nepaisant fakto, jog tai ir būtų vienas iš didžiausių laimėjimų per visą Lietuvos sporto istoriją.

Galiausiai, trečioji esminė kliūtis – tai pajėgų trūkumas valstybiniame administravimo mechanizme. Šiandien Lietuvos sporto finansavimo strategija yra patikėta vos septynių žmonių kolektyvui. Tokia situacija susiklostė panaikinus Kūno kultūros ir sporto departamentą (KKSD) ir jo funkcijas perėmus viso labo vienam Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skyriui. Toks pajėgų sumažinimas neišvengiamai atsiliepė darbo kokybei: lyginant su KKSD, sporto finansavimo klausimais dirbančių žmonių skaičius sumažėjo beveik penkis kartus. Esant tokiam nedideliam darbuotojų kiekiui, apie naują sporto finansavimo strategiją negali būti ir kalbos – šiai dienai pasiguosti galima tuo, kad esami darbuotojai laiku spėtų atlikti bent jau einamąsias užduotis.

Jungtinės techninių sporto šakų federacijų iniciatyvos atstovai tikisi, jog valstybės institucijos atsižvelgs į jų išdėstytus argumentus, kadangi dialogas yra jau užmegztas bei palaikomas. Atstovai kiek anksčiau svečio teisėmis dalyvavo darbo grupės susitikime, kuriame buvo aptariamas būsimas Sporto įstatymo strategijos projektas. Vis dėlto, iniciatyvos atstovų nuomone, dialogas galėtų būti gerokai produktyvesnis atsisakius išankstinės šališkos nuostatos dalies sporto šakų atžvilgiu. Naujoji Sporto įstatymo redakcija, planuojama, bus svarstoma per šią pavasario sesiją Lietuvos Respublikos Seime.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Atsarginiai piliečiai
    Atsarginiai piliečiai

    Referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turint ir kitos šalies pilietybę įvyko, tačiau laukiamų rezultatų neatnešė. Keisti šalies Konstitucijos 12-ąjį straipsnį sutiko kiek daugiau nei 1 mln. rinkėj...

    2
  • Aikštei reikia konkretumo
    Aikštei reikia konkretumo

    Svarstydami, už ką balsuoti, žmonės klausinėjo vienas kitą: ar pakeis ką nors naujasis tautos vadas ar ir toliau sruvensime įkyrėjusia vaga? ...

    6
  • Savivertės nuospaudos
    Savivertės nuospaudos

    Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...

    6
  • Skaitymo pagirios
    Skaitymo pagirios

    Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...

    1
  • Lauko išvietės paveldas
    Lauko išvietės paveldas

    Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...

    19
  • Auksinis aštuonetas
    Auksinis aštuonetas

    Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...

    2
  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    7
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    6
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    3
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    21
Daugiau straipsnių