.png)
- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
V. Juodelienė
Jeigu ne Atgimimo ekspromtai, gal dar ir šiandien į buvusius KGB rūmus sostinės centre motų mėgstamiausia balandžių tupykla virtęs Leninas.
Jeigu ne Atgimimo ekspromtai, gal dar ir šiandien į buvusius KGB rūmus sostinės centre motų mėgstamiausia balandžių tupykla virtęs Leninas. Kaune į nematomą revoliucijos frontą veržtųsi keturi komunarai, o visoje Lietuvoje tai šen, tai ten stypsotų po "armijos išvaduotojos" tanką ar natūralaus ūgio alavinį kareivį.
Gaila, kad ryžto anuomet pristigo. Antraip šiandien ant Žaliojo tilto Vilniuje nestovėtų socializmo simboliai, o kauniečiams daug lengviau būtų priprasti prie naujojo Aleksoto tilto vardo. Juk dabartinį, vis dar papuoštą sovietine simbolika, vadinti Vytauto Didžiojo vardu liežuvis neapsiverčia.
Rusijos agresija Ukrainoje šių balvonų klausimo sprendimą paspartino. Būrelio naujųjų patriotų iniciatyva renkami parašai po peticija, kuria siūloma viešosiose erdvėse nebeįamžinti okupaciją aktyviai rėmusių, Lietuvos valstybę išdavusių ar tautos naikinime dalyvavusių asmenų atminimą. Iš Žaliojo tilto skulptūrų siūloma tiesiog atimti kultūros vertybių statusą ir sukurti gerą precedentą kitoms sovietmečio simbolius tebesaugančioms šalies vietovėms.
Naująją iniciatyvą drąsiai galima vadinti antrąja Atgimimo dalimi. Tikėkimės, šįkart pakaks jėgų ne tik balvonų palydoms į Grūto parką suorganizuoti, bet ir atsikratyti mūsų pasąmonėje likusio vergo sindromo.
Jei kam atrodo, kad pastarasis sunyko sykiu su paskutiniu žiguliuku vyriausybiniame garaže, turbūt galėtų atsakyti, kodėl po kelis kartus per metus viešai pagerbdami sovietų aukas nedrįsome pakelti rankos prieš šio režimo simbolius? Kodėl stovylas, savo rūsčiais žvilgsniais horizonte ieškančias komunizmo utopijos, saugome labiau nei griūvančius dvarus ar senąsias lietuviško kaimo tradicijas? Juk laisvi žmonės taip nesielgia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Rekonstruotos Smiltynės perk...
-
A. Sorokino spaudos konferenci...
-
Verkių dvarvietėje pristatom...
-
J. Borisovo valdos...
-
Filmo „Mėnesinės“ premje...
-
„Ryanair“ Kauno orlaivių ...
-
LKL ketvirtfinalis: Vilniaus ...
-
LKL ketvirfinalis: Vilniaus ...
-
Baltijos Ministrų Tarybos min...
-
G. Jeglinsko porinkiminė spau...
-
Atsarginiai piliečiai3Referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turint ir kitos šalies pilietybę įvyko, tačiau laukiamų rezultatų neatnešė. Keisti šalies Konstitucijos 12-ąjį straipsnį sutiko kiek daugiau nei 1 mln. rinkėj...
-
Aikštei reikia konkretumo6Svarstydami, už ką balsuoti, žmonės klausinėjo vienas kitą: ar pakeis ką nors naujasis tautos vadas ar ir toliau sruvensime įkyrėjusia vaga? ...
-
Savivertės nuospaudos6Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...
-
Skaitymo pagirios1Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...
-
Lauko išvietės paveldas19Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?7Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė21
Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...