.png)
- Arūnas Dambrauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Brangi konstitucija
Septyniolika Konstitucijos akimirkų. Tiek kartų Lietuvoje trumpai karaliavo Konstitucija – buvo laikomas Konstitucijos egzaminas (pastarasis – šį trečiadienį, Konstitucijos dienos proga).
Kam yra brangi Lietuvos Respublikos Konstitucija? Širdžiai? Piniginei?
Jei turėtume galvoje knygą „Lietuvos Respublikos Konstitucija“, tuomet nebrangi. Galima nusipirkti ir už eurą.
Ar brangi širdžiai ir pilietinei savimonei? Jei Konstituciją paimsime išgrynintu pavidalu, nupūsime nuo jos gyvenimo realybės dulkes, nušluostysime kasdienybės purvą, pamatysime neįkainojamų juridinių gėrybių klodų – įstatymų viršenybę, bekompromisę pagarbą asmens nuosavybei, asmens laisvėms, absoliutų valstybinių institucijų pasirengimą tarnauti kiekvieno piliečio interesams.
Prie Konstitucijos reikėtų pridėti teisinių paslaugų kainyną, kuris pasitarnautų kaip navigacinė priemonė teisinėje realybėje.
Tačiau kaip pasisemti tų gėrybių ir pajusti, kad Konstitucija gali būti brangi širdžiai? Kaip surasti prieigą prie tų gėrybių? Pagrindinės prieigos durys – teismai. O čia prasibrauti iki konstitucinių lobių yra sudėtinga, mat Konstitucijos siūlomų teisinių brangenybių prieinamumas, švelniai tariant, komplikuotas: netvarus, nesklandus, netiesus ir, kas labai įsidėmėtina, nepigus.
Konstitucijoje deklaruojama, kad „teismai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo“. Bėda, kad teismai įstatymo gali klausytis atidžiai, atsainiai arba netgi nesiklausyti.
Todėl kartais sakoma, kad teisme rasi ne teisybę, bet bėdą. Ne vienas galėtų papasakoti liūdną nutikimą, kaip pažįstamas (kaimynas, giminaitis, bendradarbis ir pan.) teisme bėdos ieškojo ir dabar visiems turi patarimą: jei nori išleisti visus pinigus, kreipkis į teismą. Vidutinė teismo proceso trukmė Lietuvoje yra dveji treji metai. Net teisininkai nepataria skubėti į teismą.
Ar Lietuvoje yra teisybė? Nelygu, kas klausia. Jei interesantas gali samdytis advokatų kontoras, tai yra. Jei negali – labai abejotina.
Prie Konstitucijos reikėtų pridėti teisinių paslaugų kainyną, kuris pasitarnautų kaip navigacinė priemonė teisinėje realybėje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Kandidatas į prezidentus G. J...
-
R. Žemaitaičio komanda lauki...
-
A. Mazuronio štabas Darbo par...
-
G. Nausėdos štabas laukia ri...
-
I. Vėgėlė su bendražygiais...
-
I. Šimonytė laukia prezident...
-
D. Žalimas ir jo komanda lauk...
-
E. Vaitkus laukia rinkimų rez...
-
G. Jeglinsko štabas laukia ri...
-
„Lietuvos balsas. Kartos...
-
Savivertės nuospaudos5Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...
-
Skaitymo pagirios1Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...
-
Lauko išvietės paveldas19Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?7Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė21Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas104Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...
-
Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą2Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...