Vienas, pagautas už dosniai svetimus pinigus žarsčiusios rankos, regis, susinervino ir apreiškė, kad leido tuos biudžeto eurus ir leis. Tuomet, kai triukšmas išties pradėjo įsisiūbuoti, ėmėsi net klišinio manevro vieną skandalą užgožti kitu – painiai paskelbė apie esą pasijos sukrautus lagaminus. Neva pražudėte, kiaulės, dar vieną sekrecija nepagrįstą meilę.

Feisbukiniai cirkai. Masalas pusgalviams, dangstant esmę. Nes tų išteškentų lėšų kanceliarijai niekas taip ir negrąžino. Tik pamėgino užglaistyti skandalą. O kad paprasti žmonės patys užsimoka už savo keliones, patys už savo pinigus perka degalus, politiniams gyviams – nė pagaugais. Jie gi, blyn, aukštuomenė. Elitas, besislepiantis už įmantrių frazių ir angliškų išsireiškimų, turinčių skleisti žinią apie tam tikrų asmenų ypatingą lygmenį šioje ašarų pakalnėje.

Kuo ši situacija skiriasi nuo čekiukų savivaldoje skandalo? Niekuo. Todėl šituo apskretusiu reikalu irgi turėtų užsiimti prokuratūra. Gal taip atsirastų ne viena geroji žinia apie improvizacijas su penkiolika kortelių degalinėse.

Apskritai mūsų išrinktųjų išlaidos, vaikščiojimai į sandėlį tušinukų yra dar ir moralės klausimas, tik jis visai dabar išėjęs iš mados. Retas jau turbūt teprisimena, kad iki šiol būta Seimo narių, kurie kanceliarinių lėšų apskritai nelietė. Tai I. Degutienė, G. Kirkilas ir I. Šimonytė. Bet šiais manipuliacijų, psichopatų ir iškrypėlių laikais jie, matyt, jau – ne autoritetai.

P. S. Pagarba Eimantui Stanioniui.