Quantcast

Terminas „Rytų Europa“ yra pasenęs ir klaidinantis

Nuo to, kaip įvardijame vietas, priklauso, kaip apie jas mąstome. Todėl visada prieštaravau terminui „Rytų Europa“, kuris kadaise buvo patogus sutrumpintas apibrėžimas, reiškiantis komunizmo pavergtas šalis. Tiesiogine reikšme jis niekada neturėjo prasmės. Praha yra į Vakarus nuo Vienos. Helsinkis ir Atėnai yra geografiniuose žemyno Rytuose, bet ne „Rytų Europoje“. Rusijos milžiniškas masyvas nuo Kaliningrado iki Kamčiatkos visiškai iškrenta iš šios kategorijos.

Net ir kaip laisvas apibrėžimas, dabar jis yra visiškai pasenęs. Skurdo ir atsilikimo konotacijos yra netikslios. Pagal dabartines tendencijas Lenkija iki dešimtmečio pabaigos bus turtingesnė už Britaniją. Dėl Estijos skaitmeninio valdymo dauguma ES ir NATO šalių atrodo primityvios. Nepadeda ir geopolitika: kai kurios „Rytų Europos“ šalys yra nusiteikusios priešiškai Rusijos atžvilgiu. Kitos, švelniai tariant, ne. Geriausia vieta šiai pasenusiai ir klaidinančiai etiketei – šiukšliadėžė.

Dabar panašios diskusijos vyksta dėl kito netikslaus termino – „Globaliųjų Pietų“. Neseniai laikraštyje „Financial Times“ paskelbtame komentare teigiama, kad šis terminas yra „globėjiškas, faktiškai netikslus, prieštaringas ir skatina politinę poliarizaciją“. Jo gynėjai atsako, kad tai „geoistorinė kategorija“, reiškianti šalis (kurių dauguma, bet ne visos yra Pietų pusrutulyje), nukentėjusias nuo Vakarų kolonializmo ir todėl dabar skurdžias bei marginalizuotas.

Būtų daug prasmingiau, jei į šią kategoriją nebūtų įtrauktos Rusija ir Kinija. Tiesa, joms nėra svetima kolonijinė priespauda, tačiau jos yra vykdytojos, o ne aukos. Turto atotrūkio argumentas taip pat nėra įtikinamas. Čilė (turtingesnė už kai kurias ES valstybes) priklauso šiai kategorijai, tačiau Australija ir Naujoji Zelandija (kurios vargu ar galėtų būti labiau „Pietuose“) – ne. O milžiniška Arktį apglėbusi Rusijos žemė (vėlgi) visiškai paneigia šią kategoriją. Politinės pažiūros labai skiriasi, pavyzdžiui, dėl klimato kaitos ir reagavimo į pandemiją.

Bene vienintelis naudingas šios etiketės bruožas – paaiškinti, kodėl Ukrainai ir jos sąjungininkėms sunkiai sekasi kurti pasaulinį aljansą prieš Rusijos agresiją. Aiškiausiai tai iliustruoja faktas, kad du trečdaliai pasaulio gyventojų gyvena šalyse – beveik visos jos priklauso „Globaliesiems Pietums“, – kurios netaiko sankcijų Kremliaus karo mašinai.

Turėtume sąžiningai įvertinti šią nesėkmę. Tai nėra Rusijos ir Kinijos įtakos operacijų rezultatas. Tai didžiųjų turtingų šalių, kurios didžiausia dalimi valdo pasaulį, savanaudiško aplaidumo pasekmė. Tai – buvusių kolonijinių valstybių palikimas Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje, nesėkmingi karai Irake ir Afganistane bei „pasaulinio karo su terorizmu“ padariniai, neadekvatus atsakas į visuotinį atšilimą, ypač vykdant Paryžiaus susitarime numatytus įsipareigojimus dėl kovos su klimato kaita finansavimo, trumparegiškai savanaudiškas atsakas į COVID-19 pandemiją, susijęs su vakcinų platinimu, skubos ir dosnumo trūkumas mažinant skolas, kurį lydi turtingųjų šalių protekcionizmas, ir nepakankamas atstovavimas tarptautinėse organizacijose.

Nenuostabu, kad tokie dešimtmečiai suformavo įsitikinimą, jog „taisyklėmis grindžiama tarptautinė tvarka“ yra vakarietiškas konstruktas, apie kurį net ir jo šalininkai kartais moka tik kalbėti. Negalime tikėtis, kad didžiajai pasaulio gyventojų daliai rūpės mūsų problemos, jei mums nerūpi jų problemos. Mes ignoravome jų badą, skurdą ir nesaugumą, o dabar – baisi neteisybė – už tai moka ukrainiečiai.

Tai gali išspręsti mūsų aljansų nariai, kurie niekada neturėjo imperijų ir žino, ką reiškia būti neturtingiems ir patirti globėjišką elgesį. Kitaip tariant, galbūt „Rytų Europa“ gali mums padėti atkurti pasitikėjimą ir bendradarbiavimą su „Globaliaisiais Pietumis“. Tuomet galėsime pamiršti abu terminus – ir galbūt taip pat atsisakyti „Vakarų“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

aišku, tarp litvinų mužikų

aišku, tarp litvinų mužikų portretas
pasitaiko ir idiotų. Minske esu buvęs daugybę kartų. Nesutikau nė vieno baltarusio, litvinu save vadinančio. litvinais pašiepiamai vadinami apsišikę lietuvos mužikai.

Lietuvis

Lietuvis portretas
litvinais save vadina batkos baltarusiai, na, jie netoli nuo kacapų, tegu tarp savęs ir aiškinasi, kas labiau mužikas.

litvinui mužikui

litvinui mužikui portretas
nepatinka kai tave vadina litvinu? O kacapas tau patinka?
VISI KOMENTARAI 13

Galerijos

  • Kaukazo žaizdos
    Kaukazo žaizdos

    Graikų mituose Kaukazas – vienas tų stulpų, laikiusių pasaulį. Čia Dzeusas prie uolos prikalė ir amžinoms kančioms pasmerkė Prometėją – vieną garsiausių titanų – už tai, kad tas iš dievų pavogė ugnį ir perdavė ją m...

  • Atsarginiai piliečiai
    Atsarginiai piliečiai

    Referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turint ir kitos šalies pilietybę įvyko, tačiau laukiamų rezultatų neatnešė. Keisti šalies Konstitucijos 12-ąjį straipsnį sutiko kiek daugiau nei 1 mln. rinkėj...

    4
  • Aikštei reikia konkretumo
    Aikštei reikia konkretumo

    Svarstydami, už ką balsuoti, žmonės klausinėjo vienas kitą: ar pakeis ką nors naujasis tautos vadas ar ir toliau sruvensime įkyrėjusia vaga? ...

    6
  • Savivertės nuospaudos
    Savivertės nuospaudos

    Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...

    6
  • Skaitymo pagirios
    Skaitymo pagirios

    Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...

    1
  • Lauko išvietės paveldas
    Lauko išvietės paveldas

    Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...

    19
  • Auksinis aštuonetas
    Auksinis aštuonetas

    Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...

    2
  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    7
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    6
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    3
Daugiau straipsnių