- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvą sukrėtė nauja tragedija – iš kauniečių šeimos buvo atimti du mažamečiai. Atimti it tyčia norint atkartoti brutaliausio karo scenas – su vaikų klyksmu, sutrikusiais tėvais, akmeniniais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) atstovų veidais.
Beveik mėnesį laikinoje globoje išbuvusius vaikus, regis, jau ketinama grąžinti į šeimą. Atrodytų, džiaugtis gali abi pusės: tėvai atgavo viltį, vaikų teisių specialistai darsyk įrodė, kad mato ir girdi viską it kokia šariato policija. Tačiau šis džiaugsmas – pro raudas, nes sukėlė daug abejonių ir klausimų dėl vaikų teisių apsaugos sistemos Lietuvoje. Kodėl tokiu delikačiu atveju imtasi kraštutinių priemonių – motina, it koks recidyvistas, laikinai izoliuota? Kodėl teisė pasirūpinti vaikais iškart nesuteikta jų tėvui? Klausimų tikrai daugiau, nei gali atsakyti visažinė valdininkė, nusprendusi, kad pliaukštelėjimas per rankas yra didesnė trauma vaikui nei trys savaitės, praleistos su svetimais žmonėmis. Panemunės šeimos drama – dar vienas įrodymas, kad Matuko reforma įgyvendinama, jai nepasiruošus. Apie tai, kad ir netiesiogiai, pripažino socialinių reikalų ir darbo viceministrė, vakar atsiprašiusi už Kauno valdininkės melą ir pripažinusi: teisės aktai nėra tobuli. Panemunės dramoje visu gražumu išvydome, kad laisvės interpretuoti vaiko gyvybę apsaugantį (arba suluošinantį) Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą yra daugiau nei dažnas vaikų teisių specialistas turi kompetencijos. Tačiau kad problema – ne vienos valdininkės iš Kauno paklydimai, rodo ir oficiali statistika. Iš 6 tūkst. nuo liepos 1 d. gautų pranešimų 64 proc. atvejais nenustatytas joks grėsmės vaikams lygis. Tai byloja ne tik apie išaugusį aplinkinių sąmoningumą, bet ir apie su šeimos gyvenimu susijusių situacijų dviprasmiškumą.
Laisvės interpretuoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą yra daugiau, nei dažnas vaikų teisių specialistas turi kompetencijos.
Ar Lietuvoje bus naujų Matuko istorijų? Bus, jei su netinkamo auklėjimo reiškiniu bus kovojama ne iš esmės, bet dėl statistikos, ne stengiantis diagnozuoti, bet vien malšinant simptomus, kaip sakytų geras gydytojas, lengvą peršalimą bandant gydyti antibiotikais.
Už eismo saugumą atsakingi specialistai mėgsta pabrėžti, kad jų darbo sėkmės paslaptis – siekis ne surinkti kuo daugiau baudų, bet išauklėti vairuotojus. Gal ši formulė labiau nei viduramžių metodai tiktų ir gerinanti sąlygas, kuriomis auga Lietuvos vaikai?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...
-
Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas2
Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...
-
Rinkimų kampanija lygi nuliui7
Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...
-
Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?3
Pastarąjį dešimtmetį pajutome tikro „vakarietiško“ gyvenimo skonį. Mūsų jau nebestebina kavos puodelio kaina Madride, nes Vilniuje už jį mokame beveik tiek pat. Daugeliui savotišku standartu tapo ir savaitgalio kelion...
-
(Ne)reikalingos knygos
Užbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi,...
-
Vagių ir šliundrų sovietai19
Niekas negali pasakyti, ką Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) iš tiesų veikė nuo 1913-ųjų rudens iki 1917-ųjų pavasario, gyvendamas Sibiro tremtyje. ...
-
Mergelė Bufetava6
Prastai lietuviškai kalbantis pilietis Z. Z. turėjo jugoslavišką bufetą. Kažkada pirktą pagal pažintis už talonus. Nors Jugoslavijos jau nėra, tačiau bufetas tebestovi. Virš bufeto ant sienos prikalta Rusijos vėliava. Kartą, kai...
-
Pirmi mero V. Benkunsko kadencijos metai: sostinė išsirinko merą, kuris dirba puse etato4
Kasmetinė mero ir tarybos darbų ataskaita ilgus metus buvo privalomas dokumentas, kurį miesto vadovas kasmet pateikdavo vilniečiams, kad jie galėtų matyti, kaip vykdomi valdžios įsipareigojimai. Šią tradiciją įvedė Artūras Zuokas, ka...
-
Timūras be būrio
Potvynis Sibire nesibaigia, užtvindė jau ir urano kasyklas (skęstantys miestai, kaimai, namai su visu gyvuoju inventoriumi šiuo atveju – ne tiek svarbūs), taiką vis drumsčia ukrainiečių koviniai dronai (nepainioti su kovinėmis žąsimis),...
-
Atstatėme istorinį teisingumą3
Man, kaip partizano ir tremtinės dukrai, itin svarbu ir labai džiugu, kad balandžio 18-ąją Seime įstatymo pakeitimu atstatytas istorinis teisingumas nuo okupacijų nukentėjusiems panašaus likimo Lietuvos gyventojams. Mano inicijuotoms Asmenų, nu...