.png)
- Zigmas Jurevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Zigmas Jurevičius
Nors už lango vis dar karaliauja žiema, sporto sirgaliai mintimis vis dažniau nusikelia į ateinančią vasarą. Iki Paryžiaus olimpinių žaidynių lieka vos penki mėnesiai. Prieš didžiausią ne tik šių metų, bet viso olimpinio ciklo įvykį Lietuvos sporto lyderiai mums siunčia skambią žinią.
Treji metai nuo kovidinių Tokijo žaidynių prašvilpė taip greit, kaip Rūta Meilutytė praėjusią savaitę Dohos baseine išplėšdama aukso medalį. Kaunietės karjeroje tai buvo jau aštuntasis planetos pirmenybių ilgajame (50 m baseine) apdovanojimas ir trečiasis paeiliui tos pačios rungties pasaulio čempionės titulas. Fenomenalūs pasiekimai... Ypač žinant, kad vadinamajame trumpajame baseine (25 m ilgio) vykstančiuose čempionatuose konkurencija būna kur kas mažesnė. Nepamirškime ir to, kad Rūta buvo jau atsisveikinusi su profesionaliu sportu, o nuo pirmojo jos aukso Barselonoje praėjo daugiau nei dešimtmetis! Tiek laiko išsilaikyti vienos konkurencingiausių rungčių elite yra velniškai sudėtinga. O į tą viršūnę sugrįžti po kelerių metų „klaidžiojimų“ – neįtikėtina. Tiesa, būtent dėl tų ieškojimų Rūta sugrįžo nepalyginamai tvirtesnė nei buvo pirmajame savo karjeros etape. Dabar ji – nebe ta trapi Auksinė žuvelė, pribloškusi net pati save paauglišku triumfu 2012 metų Londono olimpinėse žaidynėse. Ji nebe tas talentingas, bet viduje užspaustas vaikas, giliai slepiantis savo emocijas ir vaikystės išgyvenimus.
Dabar Rūta – brandi asmenybė. Galbūt ne greitesnė, nei savo geriausiais laikais, bet stipresnė, nei bet kada anksčiau. Įveikusi depresijas, nurimusi, bet drauge vis dar labai motyvuota. O svarbiausia, kaip pati sako, nebijanti pralaimėti. O tai yra labai daug. Nes kai veiki su įkvėpimu, sąmoningai ir be baimės suklysti, esi pasmerktas sėkmei. Kokios spalvos bus toji sėkmė – auksinės, sidabrinės ar kitokios – pamatysime ateinančią vasarą Paryžiuje. Bet kuriuo atveju R. Meilutytė ten dalyvaus kaip nugalėtoja. Įrodžiusi, kad gyvenimo pergalės yra svarbesnės net už olimpines.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Komendanto valanda Vilniuje...
-
2024-ųjų „Eurovizijos“ p...
-
Prasidėjo balsavimas iš anks...
-
L. Kasčiūno ir Nyderlandų g...
-
Išankstinio balsavimo punktas...
-
G. Landsbergio, JAV Valstybės...
-
Prezidento G. Nausėdos ir Vok...
-
Kauno „Žalgirio“ arenoje ...
-
Vilniaus „Wolves Twinsbet...
-
„Žinau, ką renku“ debata...
-
Kodėl mes ne Amerika?1Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai1Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?1Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė17Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas103Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...
-
Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą2Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...
-
Nusilenkti Mamai1Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...
-
Skaniai gyvename13Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...
-
Putinai kyla į paviršių8Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...
-
Juoda – tai balta4Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...