Abu lemiamos dvikovos dalyviai karjerą pradėjo dar socialistinėje Čekoslovakijoje, abu priklausė Komunistų partijai. Tačiau pirmajame ture 70 proc. čekų, balsavusių už juos, šis faktas pasirodė nevertas dėmesio. Svarbiau už politikų komunistinę praeitį jiems pasirodė esamos kandidatų vertybės.

P. Pavelas ir A. Babišas – tarsi dvi vienos monetos pusės: herbas ir skaičius, valstybės orumas ir „realpolitik“. Būdami panašaus amžiaus, po Aksominės revoliucijos jie puikiai pasinaudojo demokratijos suteiktomis galimybėmis, tačiau pradėję judėti viename taške pasuko priešingomis kryptimis. Iš esmės skiriasi ne tik jų savirealizacijos laukai – verslas ir armija, požiūris į geopolitinę situaciją, bet ir įsipareigojimai NATO partneriams.

Atstovauja tai Rytų Europos kariškių kartai, kuri turi pakankamą kvalifikaciją, kad taptų rimta konkurente politikams.

Buvusio premjero veikla simbolizuoja ties teisėtumo riba svyruojančią verslo ir politikos sinergiją, subtiliai užsimena apie vieną didžiausių ES ydų – sąlygas piktnaudžiauti finansine parama. Jo oponentas kryptingai ėjo karininko karjeros keliu ir be skaidraus santykio su NATO kaip institucija nebūtų pasiekęs aukščiausio aljanse kariško posto – tapęs NATO karinio komiteto pirmininku. P. Pavelas atstovauja tai Rytų Europos kariškių kartai, kuri, nuolat dalyvaudama tarptautinėse misijose, mokydamasi NATO akademijose, nė iš tolo neprimena pagal okupacinės SSRS kariuomenės standartus išugdytų karininkų ir turi tinkamą kvalifikaciją, kad varžydamasi dėl aukščiausių nacionalinių postų taptų rimta konkurente politikams.

Rinkimai Čekijoje svarbūs dar ir todėl, kad juose fiasko patyrė visame žemyne pavojingai ištobulintos juodosios manipuliavimo viešąja nuomone technologijos. Čekijos ryšių su visuomene ir reklamos specialistus vienijančios organizacijos nepabijojo net teisiškai įvertinti A. Babišo komandos, nes ji daugybę kartų pažeidė etikos susitarimus, piktnaudžiaudama piliečių baimėmis sąmoningai skleidė nerimą ir skaldė visuomenę.