Taigi per Kalėdas mes tampame dosnūs – juk gerumo metas! Tik lietuvių kalėdinis gerumas kartais primena kinų mokslininkų eksperimentą, kai buvo išvestas beždžionės ir kiaulės hibridas. Mūsų dovanos, kartais nesuprasi, – dovana ar pasityčiojimas? Va Kauno klinikų Vaikų onkologijos skyriaus ligoniukai Kalėdų proga gavo iš Seimo atvirukų, tušinukų ir… plaukų segtukų, šampūnų. Vienas garsus boksininkas Kalėdoms išrenka žmonai krūtų implantus, o toji viešai džiūgauja, kad tai geriausia viso gyvenimo dovana. Ačiūdie, vyras primena: o gal vis dėlto dukra – geriausia gyvenimo dovana?

Lietuvių kalėdinis gerumas kartais primena kinų mokslininkų eksperimentą, kai buvo išvestas beždžionės ir kiaulės hibridas.

Kalbant apie dovanas, "geriausia" yra labai santykinis apibrėžimas. Daugeliui lietuvių tikrai geriausia būtų tokia kalėdinė dovana, kokią savo darbuotojams įteikė amerikiečių įmonė "St.John Properties" – išdalijo savo darbuotojams dešimt milijonų dolerių. Deja, Lietuvoje, kur su skurdo ar atskirties rizika susiduria kas penktas gyventojas, geriausia kalėdinė dovana tebėra tai, kas turėtų būti įprasta kasdien: maistas, daiktai, sveikatos reikmenys. Ir mūsų "didiesiems", prieš imantis ką nors apdovanoti, verta pasimokyti, kad kalėdinė dovana – tai ne stalčių ir sandėlių valymas.

O pasimokyti yra iš ko. Jau išaugame iš parodomųjų labdaros akcijų ir mokame tyliai tverti kalėdinius stebuklus. Kaip ir Kauno jėzuitų gimnazijos 6b klasės moksleiviai, Kalėdų proga sutarę ne tarpusavyje dovanėlėmis keistis, bet nudžiuginti "Kartų namų" gyventoją. Tuo kalėdiniu stebuklu vienam iš senolių tapo skaitymo akiniai, kurių jis niekaip negalėjo įpirkti. Tiesa, prieš tai vaikams reikėjo atlikti namų darbą: sužinoti, ko labiausiai reikia, surengti sveikatos patikrą, išrinkti. Padaryti tai, kas ir yra Kalėdos, – pagalvoti apie kitą.