.png)
- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Asta Dykovienė
Prieš porą dienų lygiai vidurdienį nuvilnijo Klaipėdos kariliono varpų gausmas, priminęs prieš 220 metų šį pasaulį palikusio garbaus filosofo I. Kanto mirties valandą.
Tuo pat metu Kaliningrade į pavienius piketus rinkosi vietos intelektualai. Šie vieniši, sąžinės nepraradę drąsuoliai ryžosi apginti filosofo, kurio vardu pavadintas jų miesto universitetas, garbę.
Tik akivaizdu, kad tokių – mažuma ir ši jų drąsa gali jiems kainuoti ne tik karjerą, bet ir laisvę.
„Ar žinojai tu, kad rusų Ivanas tryps tavo kapą?“ – toks užrašas „puošia“ Kaliningrado katedros sieną, prie kurios ir yra palaidotas garbusis filosofas.
Vis dėlto daugumai šiandieninių buvusio Karaliaučiaus kolonistų garsus profesorius, prie kurio karsto su velioniu atsisveikinti iš visos Prūsijos kažkada gedėtojai plūdo daugiau nei dvi savaites, šiandien nieko nereiškia. Dar daugiau – I. Kantas jiems joks autoritetas, netgi – priešas.
„Ar žinojai tu, kad rusų Ivanas tryps tavo kapą?“ – toks užrašas „puošia“ Kaliningrado katedros sieną, prie kurios ir yra palaidotas garbusis filosofas.
Turbūt stebėtis nereikėtų, nes tokia šitos valstybės politika visais klausimais, taigi ir I. Kantas – ne išimtis.
Pats srities gubernatorius A. Alichanovas, politologų suvažiavime rėžęs sveikinimo kalbą, tiesiogiai apkaltino filosofą dėl konflikto su Vakarų pasauliu ir karo Ukrainoje.
Anot gubernatoriaus, I. Kantas „su visokiomis visuotinio elgesio maksimomis“ visa tai užprogramavo savo rašliavoje „Praktinio proto kritika“.
Būta ir dar „kietesnių“ vertinimų. „Tai – žmogus, išdavęs tėvynę, kuris rašė kažkokias nesuprantamas knygas, kurių niekas čia neskaitė ir niekada neskaitys.“ Čia jau Rusijos laivyno viceadmirolo I. Muchamedšino požiūris į I. Kantą, kai prieš šešerius metus buvo pasiūlyta Kaliningrado oro uostą pavadinti filosofo vardu.
Žodžiu, jei tik I. Kantas būtų gyvas, gimtajame mieste šiandien vargiai išvengtų arešto.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Spaudos konferencija apie prat...
-
Naujas Kalėjimų tarnybos vad...
-
Malmėje – antrasis „Eurov...
-
Paskelbti „Sidabrinių gervi...
-
Pratybos su HIMARS...
-
Muitinės departamente Estijos...
-
Paspirtukų reidas Vilniuje...
-
Seimo URK nariai susitiko su ...
-
Lietuvos narystės ES 20-meči...
-
Antakalnio kapinėse minima Ge...
-
Savivertės nuospaudos1Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...
-
Skaitymo pagiriosSkaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...
-
Lauko išvietės paveldas7Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?7Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė21Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas104Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...
-
Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą2Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...