„Swedbank“ šįmet tikisi spartesnio šalies ekonomikos augimo – Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2017 m. turėtų padidėti 2,8 procento. Tam didžiausios įtakos turėtų turėti toliau didėsiantis vartojimas, kurį skatina ir kelerius metus besitęsiantis atlyginimų augimas. Kitu augimą skatinančiu veiksniu, mūsų manymu, turėtų tapti įmonių investicijos.

Tenka pripažinti, kad pastaruosius keletą metų verslo apetitas investuoti pastebimai atsilikdavo nuo vartotojų noro išlaidauti. Nors įmonės ir yra sukaupusios rekordines „laisvų“ lėšų sumas, jų neskuba investuoti į gamybinių pajėgumų didinimą ir produktyvumo plėtrą.

Vis dėlto manome, kad šiais metais bent keli veiksniai turėtų išjudinti investicijas. Visų pirma, per 2017 m. laukiama spartesnio ES paramos panaudojimo, kuris padidins ir papildomo finansavimo poreikį nuosavomis arba skolintomis lėšomis. Antra, pramonės įmonių atsargų lygis yra sumenkęs, o gamybinių pajėgumų panaudojimas jau priartėjęs prie maksimalios ribos, tad tai turėtų padidinti norą plėstis.

Trečioji priežastis investuoti – tai gana sparčiai auganti darbo jėgos kaina ir darbuotojų trūkumas rinkoje. Per artimiausius keletą metų vis daugiau įmonių susidurs su ta pačia dilema: kaip su mažiau padaryti daugiau. Čia kone vienintelis kelias – veiklos efektyvinimas ir didesnis produktyvumas.

Žvelgiant į atskirus verslo sektorius, jų apetitas finansavimui nėra vienodas. Per praėjusius metus „Swedbank“ paskolų portfelis labiausiai išaugo prekybos, energetikos, gamybos srityse. Prognozuojame, kad prekybos ir gamybos sektoriuose poreikis finansavimui neturėtų keistis.

Pavyzdiniu galima laikyti šalies medienos sektorių, kuris ne vienerius metus iš eilės demonstruoja stabilaus augimo rezultatus, ir jo sukuriama pridėtinė vertė yra didžiausia visose Baltijos šalyse.

Pavyzdiniu galima laikyti šalies medienos sektorių, kuris ne vienerius metus iš eilės demonstruoja stabilaus augimo rezultatus, ir jo sukuriama pridėtinė vertė yra didžiausia visose Baltijos šalyse. Kitų gamybos įmonių poreikis finansavimui kol kas nuosaikesnis, tačiau jų galimybės užsitikrinti finansavimą žemų palūkanų aplinkoje išlieka geros.

Šalies įmonėms perorientavus eksporto kryptį į Vakarų Europą, praėjusiais metais Lietuvos vežėjai aktyviai atnaujino savo parkus ir užregistravo daugiau nei 60 proc. daugiau naujų sunkvežimių. Per 2017 m. naujų sunkvežimių įsigijimo tendencijos turėtų išlikti panašios – stiprią paklausą logistikos paslaugoms rodo toliau gerėjanti transporto įmonių klientų padėtis.

Prognozuojame, kad didžiausias finansavimo poreikis ir toliau bus juntamas nekilnojamo turto srityje – ši tendencija yra ryški visose Baltijos šalyse. Lietuvoje šiuo atveju situacija ypatinga tuo, kad sparčia plėtra išsiskiria ir gyvenamojo, ir komercinio nekilnojamo turto sektoriai.

Apibendrinant galima pasakyti, kad šalies verslo laukia įdomūs metai. Auganti darbo jėgos kaina bei galimas darbuotojų trūkumas įmonių dėmesį sutelks į produktyvumo bei efektyvumo paieškas. Todėl norėtųsi verslo įmonėms palinkėti sėkmingos plėtros ir investicijų, kad 2017–uosius galėtume apibūdinti kaip metus, kai verslas ištrūko iš užburto mažų investicijų rato.