Quantcast

Ką pakeitė feisbukas?

Socialinis tinklas „Facebook“ buvo sumanytas sujungti draugus. Realius draugus, kad šie lengviau galėtų bendrauti. Tai buvo idėja, o realybė visai kita. Daugelis jau pastebėjo, kad socialiniai tinklai, užuot sustiprinę ryšius, skaldo žmones. Paradoksas? Giliau pažvelgus, priežastys yra akivaizdžios.

Socialiniuose tinkluose bendraujama ne tik su savo draugais – mažai yra tokių, kurie tai daro. Socialiniai tinklai seniai tapo vieša erdve. Ir ne bet kokia, o ta, kuri ištrina ribą tarp viešos ir privačios erdvės. Kalbu ne tik apie tai, kad žmonės neatsakingai viešina savo privačią informaciją, kuria vėliau pasinaudoja piktavaliai. Dalyvavimas socialiniuose tinkluose tapo savo statuso patvirtinimu – kuo daugiau turi „draugų“ ir sekėjų, tuo tavo statusas aukštesnis. Norint to pasiekti, receptas yra paprastas. Arba tu jau esi žinomas ir megažvaigždė, arba tau reikia sukurti savo sekėjų armiją. Tai padaryti paprasta – reikia skelbti kuo radikalesnes nuomones. Tai, kas anksčiau buvo kalbama tik siaurame draugų ratelyje, šiandien tampa bendros viešos diskusijos aptarimu.

O radikalios nuomonės žmones suskaldo. Antra, esant informacijos pertekliui, žmonės nepasiruošę skirti daugiau laiko įsigilinti į pareikštą nuomonę. Argi nepastebėjote tokio fenomeno: pačio straipsnio neskaičiau, bet savo nuomonę pareikšiu. Ir dažnai ginčijasi pats su savimi.

Nors kiekvienas atskiras jos narys mano, kad yra svarbiausias, tėra tik minia.

Šie ginčai pasiekia didžiausias žiniasklaidos priemones, nes jos pritraukia dėmesį, brangiausią mūsų amžiaus valiutą. Vakarų pasaulyje – bent jau kol kas – mes gyvename prekių ir paslaugų pertekliuje. Negana to, naujos technologijos atveria naujas patirtis, naujas paslaugas ir pasiūlo naujus produktus, – to, ko nebuvo iki šiol. Tačiau vienas dalykas niekaip nesipučia – tai mūsų laikas. Kiekvienas iš mūsų turime 86400 sekundžių per parą. Ir nei viena sekunde daugiau. Klausimas tik toks – kam mes paskiriame savo dėmesį ir savo laiką. Dėl socialinių tinklų jau seniai nukentėjo mūsų artimieji, kuriems skiriame mažiau laiko, nei naršymui po internetą, peržiūrint savo profilį, kiek dėmesio sulaukė eilinė asmenukė. Atkreipkime dėmesį, socialiniuose tinkluose populiariausias dalykas yra ne išorinė pasaulio fiksavimas, bet asmenukės. Svarbiausiu tampa ego, neribojamas jokių normų, nes juk normų mūsų pasaulyje neišliko.

Štai kodėl mano nuomonė yra svarbiau už faktą, o mano emocijos – už argumentus. Tokioje situacijoje mažai kam įdomios profesionalios įžvalgos apie ekonomiką, verslą, politiką, energetiką. Žymiai svarbiau diskutuoti apie Eurovizijos dainininkės svorį, „Žalgirio“ pralaimėjimą ar kažkieno meilužius. Štai dėl ko laužomos virtualios ietys virtualioje erdvėje. Ir viską sprendžia „patinka“ – „nepatinka“ principas. Politika kaip tokia – racionalus ir argumentuotas svarstymas apie viešus reikalus – nunyko. Ją pakeitė skonis. Ir vyksta skonių karai. O čia jau nėra jokių kompromisų ir sutarimo, nes kiekvienam savo skonis yra priimtiniausias.

Tokia visuomenė, nors kiekvienas atskiras jos narys mano, kad yra svarbiausias, tėra tik minia. Ir labai lengvai valdoma. Tai nauja realybė. Sveiki į ją atvykę!



NAUJAUSI KOMENTARAI

rekomenduoju visiems

rekomenduoju visiems portretas
paskaityti: Ratas, Dave Eggers. man padare ispudi!
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Savivertės nuospaudos
    Savivertės nuospaudos

    Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...

    5
  • Skaitymo pagirios
    Skaitymo pagirios

    Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...

    1
  • Lauko išvietės paveldas
    Lauko išvietės paveldas

    Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...

    18
  • Auksinis aštuonetas
    Auksinis aštuonetas

    Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...

    2
  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    7
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    6
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    3
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    21
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    104
  • Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą
    Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą

    Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...

    2
Daugiau straipsnių