Tiesa, dabartinis euro ir JAV dolerio santykis (EUR/USD 1,18) dar nėra toks, kuris atbaidytų eksportuotojus nuo JAV, tačiau dėl pasikeitusios kurso krypties daugėja neužtikrintumo dėl eksporto į šią šalį galimybių ateityje.

Antro ketvirčio eksporto į JAV duomenys nebenudžiugino – per ketvirtį prekių, išskyrus „Orlen Lietuva“ gaminamus degalus, į JAV eksportuota beveik 20 proc. mažiau negu prieš metus. Daugiausia sumažėjo pieno, chemijos ir trąšų produktų pardavimo mastas. Tiesa, baldų eksportas į JAV, priešingai, didėja – baldai jau yra antra pagal eksporto dydį prekių grupė. Akivaizdu, kad žaliavų eksportas labiau priklauso nuo valiutų svyravimo negu galutinio vartojimo prekių eksportas. Nemažą įtaką eksportui daro ir prekės rinkos pokyčiai – pavyzdžiui, pieno produktų kaina Europos Sąjungoje (ES) pastaraisiais mėnesiais padidėjo labiau negu JAV, todėl pienininkams ES rinka tapo pelningesnė. Eksporto sėkmė JAV priklauso ne tik nuo valiutos kurso pokyčių, bet ir nuo to, kaip eksportuotojams pavyko įsitvirtinti šalyje. Panašu, kad kelerius pastaruosius metus stiprėjęs JAV doleris lėmė, kad ši šalis tapo kur kas įdomesnė ir suprantamesnė mūsų šalies įmonėms.

Labiausiai dėl JAV dolerio silpnėjimo nukenčia tie eksportuotojai, kurių išlaidos eurais sudaro didžiausią gamybos savikainos dalį, o pardavimo kaina tarptautinėje rinkoje nustatoma JAV doleriais. Pavyzdžiui, grūdų kaina tarptautinėje rinkoje yra nustatoma JAV doleriais, todėl, silpnėjant JAV doleriui euro atžvilgiu, Lietuvos prekybininkai priversti sudaryti pardavimo sutartis už mažesnę eurais kainą, o tai lemia ir mažesnes pajamas mūsų šalies ūkininkams. Kita vertus, didžiausią naudą iš stipresnio euro JAV dolerio atžvilgiu gauna ne tik importuotojai, bet ir tos įmonės, kurios į euro zoną eksportuoja pagamintas prekes ir kurių gamybos savikainos didelę dalį sudaro prekės, įsigytos JAV doleriais iš trečiųjų šalių (pavyzdžiui, metalai).

Dažniausiai lietuvių įmonės ne į ES šalis eksportuotų produktų pardavimo sąskaitas išrašo eurais. 2016 metais už 77 proc. eksportuotų žaliavų, neįskaitant energetinių išteklių, atsiskaityta eurais ir 21 proc. JAV doleriais. Panaši proporcija ir atsiskaitant už eksportuojamus gaminius – atsiskaitymai eurais sudarė 78 proc., o doleriais – tik 14 proc. viso eksporto ne į ES šalis. Atrodytų, kad mūsų šalies eksportuotojai nelinkę prisiimti tiesioginės JAV dolerio svyravimo rizikos, todėl dauguma pardavimo sutarčių sudaroma eurais.

Kiek kitokia situacija yra, kai lietuviai importuotojai atsiskaito už įvežtas iš ne ES šalių prekes. Už importuojamas žaliavas, neįskaitant naftos ir jos produktų, atsiskaitymai eurais sudaro 67 proc., o JAV doleriais – 30 proc. visos importo vertės. Tačiau atsiskaitymai už importuojamas gaminius eurais siekia 53 proc., o JAV doleriais – net 43 proc. visos importo sąskaitų vertės. Panašu, kad JAV doleris populiarus atsiskaitant už importuojamus gaminius dėl nemažo prekių importo iš Kinijos, su kuria daugiausia sutarčių sudaroma JAV doleriais.

Nenuostabu, kad ir finansinių operacijų apsidraudžiant nuo JAV dolerio svyravimo daugiau sudaro importuotojai negu eksportuotojai. Suprantama, kad importuotojams, ypač prekybininkams, kurių pelningumas yra nedidelis, labai svarbu suvaldyti valiutų riziką, nes dėl 10 proc. JAV dolerio kurso pokyčio pelninga sutartis taptų nuostolinga sutartimi. Iš eksportuotojų daugiausiai nuo JAV dolerio kurso svyravimo draudžiasi žemės ūkio produkcijos pardavėjai.

Tikėtina, kad iki šių metų pabaigos JAV doleris taip lengvai nepasiduos eurui ir euras artimiausiu metu neturėtų viršyti 1,2 JAV dolerio. Nors JAV centrinis bankas veikiausiai bazinę palūkanų normą didins tik gruodį, tačiau jo sprendimai iki metų pabaigos turės didesnę įtaką rinkai negu Europos centrinio banko (ECB) sprendimai. Tiesa, kitais metais euras veikiausiai brangs, nes auganti euro zonos ekonomika vers ECB pradėti kelti bazinę palūkanų normą. Dėl to ir lietuvių eksportuotojams į JAV šiais metais didesnių problemų neturėtų kilti, tačiau 2018 metais stipresnis euras darys vis didesnę neigiamą įtaką eksportui.