- Aušra Lėka
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viso pasaulio pažangiausios valstybės diskutuoja, kaip gerinti savo vaikų ugdymą, nes visi supranta: kas bus geriausi švietimo srityje, bus geriausi ir visur kitur. Diskutuojame ir mes. Tik klausimas, apie ką.
Šią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje vykusios diskusijos objektas buvo, ar prastėjant ugdymo rezultatams reikia sutrumpinti ir taip vienus trumpiausių Europoje mokslo metus. Tačiau karštų ginčų nekilo, nes sveikas protas neleistų pasakyti, kad juo labiau kur atsilieki, tuo mažiau reikia skirti laiko darbui.
Pagrindinis argumentas prieš ilgesnius mokslo metus, tiksliau tokius, kokie jie buvo prieš keletą metų ir kokie dar vis yra trumpesni nei nemažoje dalyje valstybių, – karštis. Tačiau tereikia, kaip ir per speigą, kad specialistai įvardytų higieninės normos kartelę, kada galima į mokyklą neiti. Be to, juk kažkaip mokosi kur kas karštesnio klimato šalių vaikai, o pasaulis seniai išrado kondicionierius.
Manipuliuoti nuomone ir emocijomis tokioje jautrioje srityje kaip švietimas Lietuvoje sekasi puikiai.
Galų gale, labiausiai mūsų mokyklose trūksta patirtinio, projektinio mokymo ne klasėse, o gamtoje, muziejuose, bibliotekose, kitose įstaigose. Ir nemažai mokyklų mokėsi jose, kol kitos įkaitusioje klasėje pasodindavo vaikus žiūrėti filmukų.
Agituojantys už trumpesnius mokslo metus užmiršta ir nuolatinius skundus, kad mokiniai perkrauti, programos neįmanomai plačios ar kad vasarą vaikų nėra kur dėti.
Diskusijoje dauguma siūlė daugiau lėšų skirti pažintinei veiklai, aprūpinti mokyklas kondicionieriais, o ne trumpiau mokytis. Tačiau šį renginį ministerija organizavo, nes Lietuvos savivaldybių asociacijos apklausoje net 81,6 proc. savivaldybių, o būtent jos yra mokyklų steigėjos, siūlė grįžti prie trumpesnių mokslo metų. Tad ką apklausė Savivaldybių asociacija, galų gale, kokiu tikslu?
Manipuliuoti nuomone ir emocijomis tokioje jautrioje srityje kaip švietimas Lietuvoje sekasi puikiai. Kur kas sunkiau – kokybišku ugdymu užtikrinti savo vaikams ir visai valstybei ateitį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai vėjai gairina viršugalvį
Lietuvos Valstybės Prezidentas Alfonsas Norvaišas apsireiškė ir vėl. Kol anie du kandidatai sukosi ortopedinės rinkimų kampanijos karuselėse, šis tiesiogiai ėmėsi valstybinės iniciatyvos – pristatė naują Lietuvos valstyb...
-
Die Krim gehört uns!28
Sovnarkomo (Liaudies Komisarų Sovieto) atstovai išvedė Rusiją iš Didžiojo karo (1914–1918), tačiau dėl steigiamojo susirinkimo numarinimo širstantys eserai (socialistai revoliucionieriai) nesiruošė pripažinti pralaim...
-
Patogi meilė5
Mūsų meilė gamtai auga sulig termometro padalomis: kuo šilčiau lauke, tuo labiau ją mylime, tiksliau – vartojame. Vasarą dėl jos išvis pametame galvą – apgulame vandenų pakrantes ir poilsiavietes, leidžiamės pažintiniais a...
-
Pastatų įtaka klimato kaitai2
Statybų sektorius vaidina svarbų vaidmenį darydamas įtaką klimato kaitai, nes jis sudaro didelę pasaulinės energijos naudojimo ir išmetamo anglies dioksido (CO2) dalį. Apytiksliai net 39 proc. pasaulinio išmetamo CO2 kiekio tenka statyb...
-
Kas per tautybė?20
Atrodė, Vilniaus krašto gyventojus telkia vilnietis V. Tomaševskis, bet, paaiškėjo, panašiai gali telkti ir kaunietis E. Vaitkus. Ir dar paaiškėjo: problemos svorio centras nėra nei E. Vaitkus, nei V. Tomaševskis. ...
-
Jūrlapių braižymas4
Naujasis Rusijos Federacijos gynybos ministras Andrejus Removičius Belousovas naujajame poste vos daugiau nei dešimt dienų, o štai jau ėmė ir sužibėjo. Kalba ne apie jo griežtą dienotvarkę, kuri tapo vieša kibernetiniams auksarank...
-
Konservatorius: kodėl Kauno vadovas užstrigo praeityje?62
Kažkas atsitiko Kauno merui. Žmogus, kuris kalbėjo apie svajonę, kad Kaunas bus kaip Niujorkas, paniro į atsiminimus apie Kauną ir Lietuvą prieš dešimtmetį. ...
-
Kad išsvajotos atostogos neapkarstų
Artėjant vasarai visos mintys sukasi apie laukiantį poilsį, keliones ir nekasdienes patirtis. Aptarkime, ką pravartu apgalvoti, kad šios nekasdienės patirtys neapkarstų, pavyktų išvengti netikėtų išlaidų ir netektų permokėti u...
-
Į kuriuos vartus beldžiamės?1
Sovietų okupacijos metais turėjome idealias sąlygas išmokti okupantų kalbą, anglų, vokiečių ar prancūzų dauguma mokėsi tik formaliai, be vilties kada nors ją panaudoti. Grįžus į laisvąjį pasaulį tapo aišku: svetima kalba –...
-
Kas mokės pensijas senstančiai visuomenei?6
Vienas svarbiausių šiandienos iššūkių Lietuvai yra demografinė situacija. Pastaraisiais metais Lietuva susiduria su gimstamumo mažėjimu ir senėjančia visuomene. Tai turi įtakos ne tik socialinei apsaugai, bet ir visai šalie...