Quantcast

Kibernetinės grėsmės: ko išmokome per metus?

Ukrainoje jau daugiau nei metus tęsiantis Rusijos invazijai, karas paraleliai vyksta ir virtualiojoje erdvėje. Apie kibernetinį karą girdime mažiau nei apie karinius veiksmus ant žemės. Natūralu, vienetų ir nulių erdvėje nėra žuvusių kareivių, sunaikintos karinės technikos, prarastų ar atkovotų žemių. Čia patiriami kitokie nuostoliai ir, kitaip nei fiziniame pasaulyje, nėra sienų, ribų, o kariai – tapatybes užslapstę programišiai.

Nesnaudė abi pusės

Teisybės dėlei yra svarbu pažymėti, kad pernai prasidėjo būtent Rusijos invazija į Ukrainą, tačiau faktiškai karas – tiek ant žemės, tiek virtualioje erdvėje – vyksta dar nuo 2014-ųjų. Tai liudija reguliarios Rusijos valstybės remiamų kibernetinių nusikaltėlių atakos, kurių taikiklyje – ne tik Ukraina, bet ir kitos Europos šalys, demokratiškos valstybės ir jų valstybinės institucijos, įmonės ar net kritinė infrastruktūra.

Atakų suintensyvėjimas yra ypač pastebimas po aštresnių politinių komentarų, įvykių ar veiksmų, pavyzdžiui, priėmus Rusijai nepalankius teisės aktus, naujus sankcijų paketus ir panašiai. Lietuva savo kailiu tai geriausiai pajuto pernai vasarą, kai su Rusija siejama programišių grupuotė „Killnet“ surengė virtinę atakų prieš mūsų šalies institucijas ir įmones, taip esą keršydama už draudimą per Lietuvos teritoriją gabenti sankcijomis suvaržytą krovinį į Kaliningradą. Nors atakos nebuvo labai sudėtingos ar įmantrios, panikai sukelti ir organizacijų veiklai sutrikdyti to užteko.

Faktas: nors idėjinių programišių yra, absoliučios daugumos kriminalinių veikėjų internete pagrindinis tikslas nesikeičia – jie siekia užsidirbti./ J. Kalinsko / BNS nuotr. 

Nesnaudė ir kita pusė: dar prasidėjus plataus masto kariniams veiksmams ne viena garsi kibernetinių nusikaltėlių grupuotė paskelbė aktyvius veiksmus prieš Rusijos valstybę, reikalaudama atsitraukti. Vienos atakos pavyko ir turėjo didelį poveikį, pavyzdžiui, sutrikdytas e. ryšys, televizijų transliacijos, nepasiekiamos Rusijos interneto svetainės ar valstybinės informacinės sistemos, pavogti duomenys. Tačiau būta ir blefų, pavyzdžiui, taip ir neišpildytų grasinimų paviešinti slaptą informaciją.

Ukrainoje jau daugiau nei metus tęsiantis Rusijos invazijai, karas paraleliai vyksta ir virtualiojoje erdvėje.

Prigimtis nesikeičia

Bendrai kibernetinių atakų, kurios turėjo reikšmingą įtaką ir Lietuvos gyventojams, pastaraisiais metais buvo daugybė: nuo įsilaužimo į „BankingLab“ ir jos klientų naudojamas sistemas iki atakų prieš „LastPass“, „Revolut“, „Uber“, „WhatsApp“. Jos nebūtinai susijusios su karu Ukrainoje.

Pirma, nežinoma, kiek programišių Rusijos valdžia remia ir kokie yra jų pajėgumai. Kibernetiniai nusikaltėliai kruopščiai slepia bet kokius savo duomenis, stengiasi išlikti nesusekami, taigi jie gali būti bet kokios šalies piliečiai.

Antra, vykstant karui Rusijos remiamų programišių pagrindinis tikslas yra remti karius ir trikdyti ukrainiečių veiklą, ekonominį ir socialinį gyvenimą. Nuo invazijos pradžios skelbta apie ne vieną kibernetinę ataką, kai, pasinaudojant kenksmingu kodu ar pažeidžiamumu, buvo bandoma paveikti energetikos infrastruktūrą, pavogti valstybės paslaptį ar sutrikdyti valstybės veiklą. Kad veiksmai karo zonoje ir virtualiojoje erdvėje yra koordinuojami, bene geriausiai patvirtina pernai lapkritį kartu su masinėmis oro atakomis prieš energetikos infrastruktūrą vykdytos kibernetinės atakos prieš kritinę informacinę infrastruktūrą, siekiant padaryti maksimalų neigiamą poveikį paprastiems Ukrainos gyventojams.

Trečia ir svarbiausia, nors idėjinių programišių yra, absoliučios daugumos kriminalinių veikėjų internete pagrindinis tikslas nesikeičia – jie siekia užsidirbti. Tad ir kibernetinės atakos kaip buvo vykdomos, taip ir vyksta, nuo socialinės inžinerijos atakų iki bandymų įsilaužti į įvairių įmonių ar valstybės institucijų informacines sistemas, vidinius tinklus, atkirtimo atakas (DDoS) prieš internetu pasiekiamus įmonių puslapius ir sistemas.

Svarbu procesas

Vertinant bendrai atakos pastaraisiais metais netapo nei ypač galingesnės, išmanesnės ar nukreiptos tik prieš vieną ar kitą taikinį. Kibernetiniai nusikaltėliai toliau atakuoja didžiąsias įmones, korporacijas, ypatingos svarbos infrastruktūrą, finansinį sektorių – taikinius, kurių veiklos sutrikdymas ar duomenų vagystė turėtų didelę įtaką, o nusikaltėliams leistų uždirbti didesnę pinigų sumą.

Be to, programišiai net nebūtinai renkasi specifinį taikinį. Didelė dalis atakų yra nukreiptos į lengvai pažeidžiamas įmones ir įstaigas, kurios skiria nepakankamą dėmesį saugumui stiprinti. Atsitiktinai aptikus pažeidžiamumą, pirmiausia įvykdoma ataka, o jau tuomet vertinama, kokie duomenys buvo pavogti ar kokios įmonės veiklą pavyko sutrikdyti, ir pagal tai sprendžiama, kokios išpirkos prašyti ar kaip kitaip būtų finansiškai naudingiausia realizuoti grobį.

Kibernetinės atakos vyksta visada, o virtualiųjų nusikaltėlių taikiniu gali tapti bet kas. Tad reikėtų tikėtis geriausio, ruoštis blogiausiam, kadangi, apleidus virtualiosios saugos sritį, nusikaltėliai tuo gali kaip mat pasinaudoti. Todėl svarbu suprasti, kad kibernetinis saugumas nėra vienkartinis veiksmas, tai – procesas, kurį apima nuolatinis saugumo situacijos ir rizikų vertinimas, priežiūra ir potencialių pažeidžiamumų taisymas, įskaitant visų darbuotojų sąmoningumo ugdymą.


Šiame straipsnyje: kibernetinė grėsmėkibernetinis saugumaskaras UkrainojeRusijos invazija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    1
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    1
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    1
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    17
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    103
  • Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą
    Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą

    Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...

    2
  • Nusilenkti Mamai
    Nusilenkti Mamai

    Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...

    1
  • Skaniai gyvename
    Skaniai gyvename

    Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...

    13
  • Putinai kyla į paviršių
    Putinai kyla į paviršių

    Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...

    8
  • Juoda – tai balta
    Juoda – tai balta

    Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...

    4
Daugiau straipsnių