Tokia prievarta siekta ne tik palaužti ginkluotą pasipriešinimą okupantams, pašalinti kliūtis žemės ūkio kolektyvizavimui, bet ir įbauginti tautą, priversti susitaikyti su nepriklausomybės netekimu ir krašto sovietizavimu. Be to, sovietų valdžiai reikėjo vergų, kurių nuošaliuose Sibiro užkampiuose labai trūko.

Tad bendru sutarimu buvo suplanuota iš Lietuvos ištremti ne mažiau kaip 12 tūkst. šeimų, vienaip ar kitaip „nusikaltusių“ sovietų valdžiai.

Kitaip tariant, prasidėjo akcija, banaliu pavadinimu „Pavasaris“ (rus. „Vesna“).

Prieš beveik aštuonis dešimtmečius gegužės 22–23 d. buvo išvežta 40 tūkst. Lietuvos žmonių, iš jų – 12 tūkst. vaikų, kurie, smogikų supratimu, irgi – neabejotini sovietijos priešai.

Tiesa, daliai šeimų ir nemažai pavienių asmenų nuo trėmėjų vis dėlto pavyko pasislėpti, bet šie trūkumą kompensavo tremiamaisiais iš rezervinio sąrašo.

Šiandien stebina tai, kad, vykdant šį nusikaltimą, kiekvienam „nusikaltėliui“ teko po daugiau nei vieną baudėją. Šitam slaptam reikalui tuokart buvo sutelkta per 41 tūkst. stribų, operatyvininkų, milicininkų, partinių ir sovietinių aktyvistų. Akivaizdu, operacija sovietams buvo labai svarbi ir, panašu, efektyvi.