Ka­žin, ką gal­vo­jo ma­no dė­dė An­ta­nas, siau­ra­me Že­mai­ti­jos ke­ly­je iš­vy­dęs mė­ly­nais žyb­sin­čiais švy­tu­rė­liais gąs­di­nan­tį kor­te­žą? Vin­giuo­tuo­se kal­vo­to­sios Že­mai­ti­jos ke­liuo­se pra­leis­ti laks­tan­čius ere­lius jis įpra­tęs. Tie­sa, kaip ir ki­ti vie­ti­niai žmo­nės apie to­kius džeim­sus bon­dus tu­ri sa­vo nuo­mo­nę - už­lei­džia ke­lią, pa­ly­dė­da­mi rie­bių že­mai­tiš­kų keiks­mų pliūps­niu.

Ko­kiais žo­džiais pa­ly­dė­jo ket­vir­ta­die­nį Pla­te­lių ra­my­bę su­drums­tu­sį Pre­zi­den­to kor­te­žą, dė­du­lė neiš­si­da­vė. Ta­čiau ži­nau, kad Val­das Adam­kus lig šiol jam bu­vo vie­nin­te­lis au­to­ri­te­tas - kad ir „iš Va­ka­rų", bet vis tiek sa­vas, „vie­nas iš mū­sų".

Ži­bu­rė­liais mirk­sin­tys kor­te­žai - anaip­tol ne at­gy­ve­na ir Va­ka­ruo­se. Už­ten­ka die­ną ki­tą pa­bū­ti Pa­ry­žiu­je, kad įsi­ti­kin­tum, jog aukš­tam Pran­cū­zi­jos pa­rei­gū­nui lei­džian­tis į ke­lią ele­gan­tiš­kie­ji pran­cū­zų ap­sau­gi­nin­kai virs­ta šiurkš­čiais ter­mi­na­to­riais. Kaip sau­go JAV ly­de­rius, lie­tu­viai su­ži­no­jo 2002-ųjų ru­de­nį, Vil­niu­je lan­kan­tis Geor­ge'ui W.Bus­hui. Vals­ty­bės va­do­vo sau­gu­mas - bū­ti­ny­bė. Ta­čiau bū­dai, kaip jis už­tik­ri­na­mas, ne­sun­kiai virs­ta ša­lies ly­de­rio įvaiz­džio da­li­mi ir pa­ro­do, ar dek­la­ra­ci­ja „esu aš vie­nas iš jū­sų" ati­tin­ka tik­ro­vę.

Tie, ku­rie ket­vir­ta­die­nį kur nors tarp Vil­niaus ir Pla­te­lių pa­si­pai­nio­jo Jo Eks­ce­len­ci­jos kor­te­žui, tik­riau­siai sua­be­jo­jo: ne­gi Pre­zi­den­tas „mū­siš­kis" vien dėl to, kad, kaip ir dau­gu­ma grei­čio mė­gė­jų, lenk­ty­niau­ja su lai­ku ka­ro ke­liuo­se fron­te?

Ro­dos, įstatymai ne­pa­lie­ka pe­no fan­ta­zi­jai: spe­cia­lių­jų trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­jai ga­li tu­rė­ti ir va­žiuo­ti su įjung­tais žyb­čio­jan­čiais švy­tu­rė­liais, spe­cia­liai­siais gar­so sig­na­lais tik tuo at­ve­ju, kai tai bū­ti­na gel­bė­ti žmo­gaus gy­vy­bę, svei­ka­tą ar tur­tą, už­tik­rin­ti vie­šą­ją tvar­ką, su­lai­ky­ti įta­ria­mus pa­da­rius tei­sės pa­žei­di­mą as­me­nis.

Ku­rį iš šių punk­tų tai­kė Pre­zi­den­to kor­te­žo vai­ruo­to­jai? Vals­ty­bės ap­sau­gos de­par­ta­men­to va­do­vas agen­tū­rai BNS mi­nė­jo vie­ną nuo­sta­tą, neį­ra­šy­tą jo­kio­se tai­syk­lė­se: šalyje esą trys as­me­nys, ku­rių lai­kas yra ne­pa­ly­gi­na­mai bran­ges­nis nei li­ku­sių tri­jų mi­li­jo­nų Lie­tu­vos pi­lie­čių. Ma­no dė­du­lę to­kie žo­džiai įžeis­tų. Vi­liuo­si, kad dėl to­kių sa­vo ap­sau­gi­nin­kų veiks­mų įsi­žei­dė ir Val­das Adam­kus. Jis juk - „vie­nas iš mū­sų".