- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paskutinės pavasario dienos – didžiausios įtampos metas ne tik abiturientams ir jų šeimoms, bet ir gerokai jaunesnių mokinių tėvams. Sena tradicija įpiršti atžalą geriausiai mokytojai eilinėje mokykloje yra pavirtusi į žūtbūtinę kovą dėl vietos prestižinėje ugdymo įstaigoje. Ir nors pati prestižo sąvoka šiuo atveju yra visiškai išplaukusi, dažnai susijusi su rinkodaros ar gandonešių sukurtais mitais, kasmet tūkstančiai šeimų švenčia savo vaikų sėkmę įstojus į pačią pačiausią pradinę mokyklą ar gimnaziją, o keliskart daugiau verkia likę už borto.
Beveik galėtume džiaugtis dėl nuo mažų dienų tobulėti besistengiančių vaikų. Deja, šiame švietimo sistemos pėstininkų ir generolų lauke vis svarbiau tampa ne gebėjimai, bet vėliavos. Prieš dešimtmetį mokyklos konkuravo savo orientavimusi į katalikybę. Šiandien orientuojamasi jau ne į dvasingumą, bet į lyderystę, verslumą, tiksliuosius mokslus. Kiek šie šūkiai atitinka turinį, dažnai paaiškėja suvokus, kad vaikas psichologinėje duobėje atsidūrė tik todėl, kad jo galimybės neatitinka keliamų reikalavimų.
Deja, šiame švietimo sistemos pėstininkų ir generolų lauke vis svarbiau tampa ne gebėjimai, bet vėliavos.
Ne ką mažiau ydinga tendencija atsirado it grybams po lietaus ėmus rastis privačioms bendrojo lavinimo mokykloms. Jei jos būtų prieinamos daugumai ir konkuruotų su valstybinėmis, galėtume džiaugtis. Deja, absoliučia dauguma atvejų tai tėra pelną generuojančios ir socialinę atskirtį dar labiau didinančios įstaigos. Prestižas čia matuojamas ne olimpiadų laureatais, bet mokesčio už mokslą dydžiu.
Pats metas mūsų švietimo strategams, taip mėgstantiems sekti svetimais pavyzdžiais, apsižvalgyti aplink: švietimo prieinamumas – svarbiausia debatų tema visoje Europoje. Kovą elitarizmui paskelbęs Prancūzijos prezidentas pasiryžo uždaryti Nacionalinę administravimo mokyklą. Vokietijoje aukščiausiu lygiu verda diskusijos ne tik apie prastėjančius mokinių rezultatus, bet ir apie dar griežtesnes priemones, kurios neleistų privačioms mokykloms didinti mokestį už mokslą, kad šis būtų prieinamas net ir minimalų atlyginimą gaunantiems. Svetur, regis, suprasta tikroji tiesa: prestižas – ne turėti šiek tiek elito, bet kuo daugiau išsilavinusių piliečių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nusilenkti Mamai
Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...
-
Skaniai gyvename11
Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...
-
Putinai kyla į paviršių8
Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...
-
Juoda – tai balta4
Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...
-
Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...
-
Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas4
Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...
-
Rinkimų kampanija lygi nuliui7
Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...
-
Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?3
Pastarąjį dešimtmetį pajutome tikro „vakarietiško“ gyvenimo skonį. Mūsų jau nebestebina kavos puodelio kaina Madride, nes Vilniuje už jį mokame beveik tiek pat. Daugeliui savotišku standartu tapo ir savaitgalio kelion...
-
(Ne)reikalingos knygos
Užbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi,...
-
Vagių ir šliundrų sovietai19
Niekas negali pasakyti, ką Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) iš tiesų veikė nuo 1913-ųjų rudens iki 1917-ųjų pavasario, gyvendamas Sibiro tremtyje. ...