Quantcast

Krepšinio šešėlyje

Vargu ar kam kyla abejonių, kad krepšinis yra Lietuvos nacionalinis sportas. Tačiau tai, ką pastaruoju metu krečia mūsų šalies plaukikai, negali nekelti pasigėrėjimo. Šią savaitę Romoje pasibaigęs Europos čempionatas Romoje tapo tikru lietuvių triumfo žygiu.

Ketvirtis milijono sekėjų, kuriais „Instagram“ tinkle gali pasigirti Jonas Valančiūnas arba Domantas Sabonis rodo, kad Marijos žemėje krepšininkai yra garbinami. Kita vertus, kokia nors Karolina Meschino, pamačiusi šiuos NBA milžinų skaičius, tik šyptelėtų. Jos gerbėjų armija – vos ne dvigubai didesnė.

Ką jau ten Rūtai Meilutytei su jos kukliais 82 tūkst. „Twitter“ paskyros sekėjų. Vis dėlto 25-erių kaunietė šią vasarą vėl kuria tikrus stebuklus. Pasaulio čempionato auksas ir bronza Budapešte, tokios pat vertės du trofėjai Europos pirmenybėse Italijoje. Šie pasiekimai, žinant Rūtos talentus, lyg ir neturėtų stebinti. Tačiau prisiminus jos karjeros vingius… Juk dar pernai, kai Auksinė žuvelė, atnaujinusi karjerą, bandė savo jėgas Lietuvos čempionatuose, iš visų kampų skambėjo skeptiški sirgalių ir specialistų vertinimai. Esą sugrįžti į pačią viršūnę po kelerių metų poilsio nuo profesionalaus sporto yra neįmanoma. Rūta įrodė, kad gabiam ir darbščiam žmogui tokia išankstinė diagnozė – toli gražu ne nuosprendis. Atvirkščiai, po pertraukos ji grįžo sustiprėjusi psichologiškai ir vėl susigrąžinusi meilę plaukimui. Čia jau dabartinė tų pačių specialistų ir aistruolių nuomonė.

Labai gali būti, kad 2024-ųjų vasarą Paryžiaus olimpiniame baseine Lietuvos himnas skambės ne vieną ir ne du kartus.

Lietuvos rinktinės delegacija Romoje buvo negausi, bet parsivežė didžiausią medalių derlių. Andrius Šidlauskas pridėjo bronzą 100 m rungtyje, o Kotryna Teterevkova – bronzą 200 m krūtine. Iki medalio nedaug pritrūko mūsų vyrų ekipos vedliui Danui Rapšiui. Žinant, kad visi rinktinės lyderiai yra pasiekę sportinės karjeros brandą arba dar tik kopia į ją, plaukimo perspektyvos atrodo itin šviesios. Labai gali būti, kad 2024-ųjų vasarą Paryžiaus olimpiniame baseine Lietuvos himnas skambės ne vieną ir ne du kartus.


Šiame straipsnyje: Europos Čempionataskrepšinis

NAUJAUSI KOMENTARAI

Rūta

Rūta  portretas
Rūtai Paryziuj bus sunkiau nes daug kitu šalių bua
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija
    Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija

    Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...

  • Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas
    Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas

    Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...

    2
  • Rinkimų kampanija lygi nuliui
    Rinkimų kampanija lygi nuliui

    Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...

    6
  • Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?
    Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?

    Pastarąjį dešimtmetį pajutome tikro „vakarietiško“ gyvenimo skonį. Mūsų jau nebestebina kavos puodelio kaina Madride, nes Vilniuje už jį mokame beveik tiek pat. Daugeliui savotišku standartu tapo ir savaitgalio kelion...

    3
  • (Ne)reikalingos knygos
    (Ne)reikalingos knygos

    Užbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien  bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi,...

  • Vagių ir šliundrų sovietai
    Vagių ir šliundrų sovietai

    Niekas negali pasakyti, ką Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) iš tiesų veikė nuo 1913-ųjų rudens iki 1917-ųjų pavasario, gyvendamas Sibiro tremtyje. ...

    19
  • Mergelė Bufetava
    Mergelė Bufetava

    Prastai lietuviškai kalbantis pilietis Z. Z. turėjo jugoslavišką bufetą. Kažkada pirktą pagal pažintis už talonus. Nors Jugoslavijos jau nėra, tačiau bufetas tebestovi. Virš bufeto ant sienos prikalta Rusijos vėliava. Kartą, kai...

    6
  • Pirmi mero V. Benkunsko kadencijos metai: sostinė išsirinko merą, kuris dirba puse etato
    Pirmi mero V. Benkunsko kadencijos metai: sostinė išsirinko merą, kuris dirba puse etato

    Kasmetinė mero ir tarybos darbų ataskaita ilgus metus buvo privalomas dokumentas, kurį miesto vadovas kasmet pateikdavo vilniečiams, kad jie galėtų matyti, kaip vykdomi valdžios  įsipareigojimai. Šią tradiciją įvedė Artūras Zuokas, ka...

    4
  • Timūras be būrio
    Timūras be būrio

    Potvynis Sibire nesibaigia, užtvindė jau ir urano kasyklas (skęstantys miestai, kaimai, namai su visu gyvuoju inventoriumi šiuo atveju – ne tiek svarbūs), taiką vis drumsčia ukrainiečių koviniai dronai (nepainioti su kovinėmis žąsimis),...

  • Atstatėme istorinį teisingumą
    Atstatėme istorinį teisingumą

    Man, kaip partizano ir tremtinės dukrai, itin svarbu ir labai džiugu, kad balandžio 18-ąją Seime įstatymo pakeitimu atstatytas istorinis teisingumas nuo okupacijų nukentėjusiems panašaus likimo Lietuvos gyventojams. Mano inicijuotoms Asmenų, nu...

    3
Daugiau straipsnių