Na, visų pirma, normalūs žmonės žino, kad iš taurės reikia šliurpti visai ne sriubą. Visų antra, tiesiogiai šitą vizitu vadinamą lunatizmo seansą žiūrėjo tik 115 tūkst. gerbėjų. Visų trečia, pagrindinė to kviestinio tipo auditorija yra nepilnamečiai – ekonomiškai neaktyvūs žmonės nesusiformavusiomis pažiūromis ir sporadiškais poreikiais.

Kad ir ką kas besakytų, šitas benefisas tikrai nėra vertas 30 tūkst. eurų bei piliečių, tarp jų ir ministro, darbo laiko, kurį jie gaišo šioje dekoratyvinėje emocijų žvejyboje.

Kai atidžiau pažvelgi į visą šitą beprasmį pinigų barstymą, niekaip negali suvokti: tai kokie pagaliau yra mūsų prioritetai, kokios tos vertybės, plepalais apie kurias taip buvo dabinama visa ana kadencija?

Kasdien aiškinama, kad šaliai būtinos investicijos ir kiti ekonomikos skatinimo akstinai, tačiau pinigai metami ne į tiesiogines investicijų paieškas, o į reklamą privataus asmens, kurio sekėjai yra nieko ekonomikoje nelemiantys pramogų ištroškę nesubrendėliai.

Na, ištapšnojote 30 tūkstančių ir kas šią savaitę beprisimena tą vizitu pavadintą brangią nesąmonę?

Tikri investuotojai ir be reklamos žino, kad Lietuvoje veši viena pačių didžiausių lokalinių biurokratijų visoje ES, vyrauja painūs, nuolat keičiami įstatymai ir nestabili mokestinė bazė, fiksuojamas vis krentantis darbo našumas ir 167 tūkst. žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių piliečių – 2,2 proc. daugiau nei 2023 metais. Pavėjui plevėsuojančiomis biudžeto kupiūromis viso to niekaip neužmaskuosi.

P. S. Mikimauzo priėmimui skirta 10 tūkst. eurų. Tiek kainavo marškinėliai, užkandžiai, folkloras ir šaltibarščiai plius PVM?