Grupės buvusių Rytų Europos politinių lyderių bei diplomatų pasirašytas ir praėjusią savaitę paskelbtas viešas laiškas JAV prezidentui Barackui Obamai, kuris kviečiamas atsakingiau žvelgti į Amerikos vaidmenį Europoje, ypač Rytų Europoje, bei įtariau – į Rusiją, kol kas nesulaukė stipresnės tarptautinės reakcijos.

Tiesą pasakius, to beveik ir reikėjo tikėtis. Nors buvo parinktas gana tinkamas laikas (laiškas atsirado praėjus maždaug savaitei nuo B.Obamos vizito Maskvoje), tema gana nepatogi – ir JAV, ir Rusijai. Kol kas rusai tyliai laukia, ką pasakys amerikiečiai, o amerikiečiai mieliau būtų linkę apsimesti, kad nieko iš esmės neatsitiko. Juk B.Obamos administracijos oficiali pozicija – JAV politikoje Rytų Europos atžvilgiu didelių permainų nėra.

Laiško tekstas netrumpas, jis skyla į dvi dalis, konstatuojamąją arba diagnostinę, ir receptinę. Šioje pateikti šeši siūlymai, leisiantys, anot laiško autorių, atnaujinti Amerikos ir Europos transatlantinius santykius, užtikrinti jų plėtrą artimiausiems dviem dešimtmečiams.

Tarp siūlymų: neišstumti Vidurio ir Rytų Europos į JAV politikos periferiją, konstruojant transatlantinius santykius labiau remtis Šiaurės Aljanso organizacijomis, atkreipti daugiau dėmesio į JAV ir ES strateginę partnerystę, remti europiečių energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos projektus, panaikinti vizų režimą Lenkijos ir Rumunijos piliečiams, siekiantiems apsilankyti JAV.

Beje, pastarajame punkte Lenkija ir Rumunija vadinamos didžiausiomis ir labiausiai proamerikietiškomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis, reikšmingai prisidedančiomis prie JAV operacijų Irake ir Afganistane. Jau vien ši užuomina leistų įtarti, kur gimė laiško idėja ir pats tekstas. Tačiau trečias laiško siūlymų punktas, kuriame minima priešraketinės gynybos skydo programa ("Visiškas atsisakymas vykdyti programą arba pernelyg didelis Rusijos įtraukimas, nesikonsultuojant su Lenkija ir Čekija, gali pakirsti pasitikėjimą Jungtinėmis Valstijomis visame regione"), išsklaido visas abejones – laiškas B.Obamai parašytas Varšuvoje, kuri ne juokais sunerimusi dėl finansiniu bei politiniu požiūriu reikšmingo objekto, jau suderėto su ankstesnio JAV prezidento George'o W.Busho administracija.

Tai patvirtintų ir nemažos Lenkijos vadovų pastangos suteikti šiam tekstui maksimalią reikšmę, išsukti jį tarptautinėje erdvėje. Pasak Lenkijos premjero Donaldo Tusko, "dėl to, kad šis laiškas yra tarptautinio pobūdžio, jo negalima laikyti egoistišku vieno politiko ar vienos šalies lošimu. Vadinasi, jis yra strateginio, regioninio, sakyčiau, universalaus pobūdžio atspindys". Kiek anksčiau panašiai laišką įvertino Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyńskis. Abu Lenkijos vadovai JAV politiką Europoje labai artimai susiejo su priešraketinio gynybos skydo problema. Todėl manyti, kad viešą kreipimąsi inspiravo vien B.Obamos vizito į Maskvą rezultatai, būtų netikslu.

Viešas laiškas vis dėlto atsirado veikiau dėl kitokio pobūdžio dokumentų, pavyzdžiui, prieš porą mėnesių dienos šviesą išvydusios nepriklausomos tarptautinės analitinės organizacijos "EastWest Institute" ataskaitos, kurioje daroma išvada, esą Irano raketų grėsmė Europai neturėtų būti tiesmukai sietina su priešraketinės gynybos objektais Lenkijoje ir Čekijoje. Panašios ataskaitos ir tampa akmenuku argumentacijos, kuria remiasi naujus santykius su Rusija konstruojanti B.Obamos administracija. Buvusių Vidurio ir Rytų Europos lyderių viešo laiško tikslas – kiek įmanoma labiau susilpninti tokią argumentaciją.

Galima įvairiai vertinti viešą kreipimąsi į JAV prezidentą B.Obamą. Tačiau akivaizdu: panašių laiškų atsiradimas viešojoje erdvėje paprastai liudija, jog neviešas diplomatinis karas (bent kol kas) yra pralaimimas. B.Obamos administracija pakeitė JAV užsienio politikos akcentus ir dėmesį perkėlė nuo Vidurio ir Rytų Europos prie Afganistano, Artimųjų bei Vidurio Rytų (sprendžiant šias problemas JAV reikalinga ir Rusijos parama). Laiškas šitai tik patvirtina.

Kitas dalykas: Vidurio ir Rytų Europoje randasi politinių lyderių karta, kuriai nėra savaime akivaizdus tvirtinimas, esą kiek Europoje Amerikos, tiek Europa nepriklausoma nuo Rusijos. (Buvusių politikos lyderių pasirašytame laiške tai taip pat gana aiškiai pasakyta). Bet kuriuo atveju, silpniausia viešo laiško vieta – nesunkiai išskaičiuojamas Lenkijos, pademonstravusios savo ambicijas tapti visos vidurio ir Rytų Europos lydere, interesas, kuris leidžia sumenkinti tokio kreipimosi reikšmę. Ir Rusija tuo, be jokios abejonės, mėgins pasinaudoti.