Quantcast

Medienos sektoriaus sėkmės istorija

Lietuvos medienos sektorius ne vienerius metus demonstruoja pavydėtinus rezultatus ir gali būti pristatomas kaip vienas sėkmės pavyzdžių. Vis dėlto šioje srityje veikiančios įmonės jau yra pasiekusios savo augimo galimybių ribas. Nors medienos sektorius niekada nesiskundė apetitu investicijoms ir šiame sektoriuje likdavo apie 20 proc. visų apdirbamosios gamybos investicijų, sėkmingam istorijos tęsiniui gali prireikti pokyčių.

Nuo 2008-ųjų apdirbamosios gamybos medienos ir popieriaus srityje veikiančių įmonių pardavimų pajamos kasmet didėjo, ir praėjusiais metais jos siekė beveik 3 mlrd. eurų. Medienos sektoriuje šiuo metu sukuriama apie 5 proc. viso šalies BVP, o jam tenkanti šalies eksporto dalis sudaro net 17 procentų.

Lietuvos medienos sektoriaus įmonės pagal savo veiklos rodiklius gerokai lenkia kitose Baltijos šalyse veikiančias įmones. Kai kam tai gali būti naujiena, tačiau šiandien Lietuvos medienos sektorių galime vadinti aukštos pridėtinės vertės sektoriumi – 1 kubiniam metrui nukirstos medienos tenka apie 300 eurų sektoriaus pardavimo pajamų. Taip Lietuvos įmonės iš vieno kubinio metro medienos sukuria apie pusantro karto didesnę vertę negu Latvijos ir du kartus didesnę vertę negu Estijos bendrovės.

Prie nuoseklaus šio sektoriaus augimo didžiąja dalimi prisidėjo baldininkai – kasmetis jų pardavimų augimas nuo 2008 m. sudarė daugiau kaip 12 procentų. Šiuos gerus ilgalaikius rezultatus iki šiol užtikrino reikiamu laiku baldų gamybos įmonių atliktos investicijos į veiklos plėtrą ir našumo didinimą.

Aišku, nereikėtų pamiršti ir apie sėkmingą ilgalaikį lietuviškų įmonių bendradarbiavimą su stambiais užsakovais iš užsienio. Jei prieš dešimtmetį į užsienio šalis buvo eksportuojama apie pusę Lietuvoje pagamintų baldų, tai dabar baldų eksportas sudaro apie 70 proc. šio kiekio.

Tačiau pagrindinis medienos sektoriaus variklis jau šįmet gali pasiekti savo augimo ribas. Baldų gamintojus vienijanti asociacija teigia, kad 2017-2018 m. laikotarpiu gamintojams reikėtų du kartus daugiau medienos drožlių plokščių, negu jų šiuo metu yra pagaminama Lietuvoje.

Be to, kaip rodo Statistikos departamento informacija, baldų gamybos įmonėse įrenginių panaudojimas yra didžiausias apdirbamosios gamybos sektoriuje. Tad baldininkams ir kitiems šio sektoriaus atstovams būtina toliau investuoti, norint išlaikyti ligšiolinį augimo potencialią. Beveik visos sąlygos tam yra, ir trūksta tik vieno – skaidriau funkcionuojančios prekybos mediena rinkos.

Lietuvoje pagaminti baldai yra aukštos kokybės, turi gerą vardą ir yra paklausūs, o lietuvių verslininkai laikomi patikimais ilgalaikiais partneriais.

Nors sektoriaus atstovai prognozuoja artėjantį gamybinės žaliavos trūkumą, medienos pasiūlos galimybės šalyje toli gražu nėra išsemtos. Apie 25 proc. kokybiškos gamybinės žaliavos – apvalios medienos – kasmet yra eksportuojama. Šis kiekis galėtų būti panaudotas šalies viduje sukuriant gerokai didesnę vertę. Jei žaliavinės medienos kaina siekia apie 60 eurų už kubinį metrą, tai panaudodamos šią medieną šalies įmonės galutinį produktą sugeba parduoti už 4-5 kartus didesnę kainą.

Galiausiai, turime ir užtektinai neišnaudotų resursų. Metinis medienos prieaugis šiuo metu apie du kartus viršija iškertamos medienos kiekį. Tad ką sektoriaus įmonės turėtų daryti, kad jų sėkmė ir toliau tęstųsi?

Reiktų nebijoti investuoti į pajėgumų plėtimą, nes žvelgiant istoriškai, tos įmonės, kurios plėtėsi, vėliau rasdavo klientų ir augdavo. Reiktų investuoti į automatizaciją – turintys mažai technikos gamintojai gali pralošti didesniems, greitesniems ir efektyvesniems konkurentams.

Pabaigai palinkėjimas šio sektoriaus įmonėms būtų toliau atrasti užsienio rinkas – Lietuvoje pagaminti baldai yra aukštos kokybės, turi gerą vardą ir yra paklausūs, o lietuvių verslininkai laikomi patikimais ilgalaikiais partneriais. Kadangi mūsų vietos rinka nėra didelė, atrasti naujas eksporto galimybes yra ypatingai svarbu.


Šiame straipsnyje: medienamedienos pramonėbaldai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    14
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    87
  • Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą
    Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą

    Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...

    2
  • Nusilenkti Mamai
    Nusilenkti Mamai

    Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...

    1
  • Skaniai gyvename
    Skaniai gyvename

    Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...

    13
  • Putinai kyla į paviršių
    Putinai kyla į paviršių

    Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...

    8
  • Juoda – tai balta
    Juoda – tai balta

    Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...

    4
  • Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija
    Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija

    Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...

  • Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas
    Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas

    Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...

    4
  • Rinkimų kampanija lygi nuliui
    Rinkimų kampanija lygi nuliui

    Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...

    7
Daugiau straipsnių