Quantcast

Mėgautis kinu neįgaliesiems trukdo žmogus, ne technika

  • Teksto dydis:

Dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ savo filmais ir renginiais nuolat akcentuoja žmogaus teisių temas. Viena jų – ar kultūra išties prieinama asmenims, turintiems negalią? Festivalyje specialaus garsinio vaizdavimo seanso metu buvo pademonstruota technologinė naujovė, galinti padidinti filmų prieinamumą akliesiems ir silpnaregiams. Po filmo festivalis į diskusiją subūrė kino industrijos ir negalios organizacijų atstovus.

Technologinės galimybės

Garsinis vaizdavimas – specialus filmo pritaikymas akliesiems ir silpnaregiams žiūrovams, jiems papildomai balsu pasakojant apie ekrane vykstantį veiksmą. „Nepatogaus kino“ seanso metu žiūrovai galėjo išbandyti naujovę – specialią programėlę „Earcatch“. Joje buvo įdėtas specialus filmo „Toli“ (rež. Ruslanas Fedotowas) garsinio vaizdavimo takelis, kurio žiūrovai, pasinaudoję savo mobiliaisiais telefonais ir ausinėmis, galėjo klausytis sinchroniškai su kino ekrane rodomu vaizdu.

Po filmo peržiūros Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos, Lietuvos negalios organizacijų forumo, Lietuvos kino centro, audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA ir Nepriklausomų prodiuserių asociacijos atstovai diskutavo apie tai, ką reikėtų nuveikti, kad kinas Lietuvoje taptų prieinamesnis žmonėms su regos ir klausos negalia.

Valstybės vaidmuo

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotojas Vilmantas Balčikonis iškėlė klausimą, ar neverta sekti kitų Europos šalių pavyzdžiu, kai valstybinis finansavimas skiriamas tik tiems filmams, kurie išleidžiami su garsiniu vaizdavimu? Pasak jo, tokią praktiką taiko ir kaimynai estai, jau nekalbant apie Skandinavijos šalis.

Valstybinį finansavimą kino projektams skirstančio Lietuvos kino centro (LKC) atstovas Audrius Kuprevičius pritarė, kad garsinis vaizdavimas – skatintinas ir reikalingas dalykas, ir pridūrė, kad LKC kryptingai tuo keliu eina. Pvz., centras, restauruodamas lietuvių kino klasikos kūrinius, daugumą filmų iškart pritaiko klausos ir regos negalią turintiems žmonėms. Be to, filmams platinti kino teatruose LKC skiria papildomų lėšų tiems kūriniams, kurie pritaikomi regos ir klausos negalią turintiems asmenims.

Tad pritaikomų filmų skaičiai didėja, tačiau A. Kuprevičius pripažįsta, kad viskas vyksta ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Anksčiau tam trukdė ir techniniai dalykai – buvo reikalinga speciali infrastruktūra, tačiau dabar, vystantis technologinėms naujovėms ir atsiradus galimybei filmo garsinio vaizdavimo takelį pasileisti savo telefone, trukdžių lieka žymiai mažiau. Tad, pasak jo, žingsnis po žingsnio galbūt bus prieita ir prie visuotinio privalomumo.

Įpareigojanti valstybės parama

Nepriklausomų prodiuserių asociacijos atstovė prodiuserė Marija Razgutė priminė, kad Lietuvos kino industrija – dar labai jauna, tad būtų neteisinga iškart lygintis su senas tradicijas turinčiomis Europos šalimis. Pasak jos, kai kuriems lietuviškiems filmams papildomi pinigai, reikalingi garsinio vaizdavimo takeliui sukurti, gali būti svari suma bendrame biudžete. Tačiau vis dėlto dažniau filmo nepritaikymą lemia paprasčiausias tradicijos nebuvimas – mūsų industrija dar tik mokosi.

Savo prodiusuotus filmus nutarusi pritaikyti regos ir klausos negalią turintiems žmonėms, M. Razgutė pasakoja nežinojusi, nuo ko pradėti, – teko iš esmės aiškintis procesus, o kai filmus pavyko pritaikyti, ji sulaukė kitų prodiuserių skambučių su tais pačiais klausimais, į kuriuos atsakymų jai teko ieškoti.

Aklieji ir silpnaregiai Lietuvoje norėtų turėti galimybę žiūrėti ne vien restauruotą kino klasiką, bet ir populiariuosius filmus.

„Tai ne raketų mokslas, tačiau dabar kiekvienas aiškinasi iš naujo ir kuriasi sau procesą“, – pasakojo M. Razgutė ir pridūrė, kad prodiuseriams pagelbėtų ir aiškus proceso aprašymas – žingsnių planas tiems, kas filmą mėgina pritaikyti pirmą kartą.

M. Razgutė sakė galinti užtikrinti, kad nėra nė vieno prodiuserio, kuris nesuprastų filmo pritaikymo svarbos, bet dar trūksta tradicijos, procesų išmanymo, o kartais – finansų. Tad ji sakė linkusi palaikyti idėją, kad visi valstybės finansuojami filmai būtų įpareigojami būti pritaikyti regos ir klausos negalią turintiems žmonėms.

Paklausa garantuota?

AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas pakomentavo ir autoriaus teisių aspektą – įstatymai leidžia kūrinį atgaminti be autoriaus sutikimo, jei jis pritaikomas negalią turinčių žmonių poreikiams. Maža to, renginio metu demonstruotos programėlės atveju jis teigė net nematantis autoriaus teisių objekto – joje yra tik vaizduojamo kūrinio įgarsinimas, o pats kūrinys programėlėje net nenaudojamas. Tad iš teisinės pusės jokių trukdžių garsiniam vaizdavimui nėra – belieka valios ir finansų klausimai.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovas Vilmantas Balčikonis atkreipė dėmesį ir į galimą naudą patiems filmams – jų pritaikymas atvertų naują auditoriją, kuri kol kas visiškai neturi pasiūlos. Galimą auditorijos dydį jis iliustravo nesenu pavyzdžiu.

„Vykstant Karaliaus Mindaugo taurei, su LRT sutarėme rengti krepšinio varžybų garsinį vaizdavimą ir apie tai paskelbėme savo bendruomenei. Peržiūrų skaičius nustebino mus pačius – ne svarbiausias varžybas  žiūrėjo apie 3 tūkst. žmonių, o tiesioginę finalo transliaciją – 5 tūkst.“, – sakė V. Balčikonis.

Tad papildomos auditorijos filmams potencialas išties nemažas. V. Balčikonis pridūrė, kad aklieji ir silpnaregiai Lietuvoje norėtų galimybės žiūrėti ne vien restauruotą kino klasiką, bet ir populiariuosius filmus.

Renginį inicijavusio festivalio „Nepatogus kinas“ vadovo Gedimino Andriukaičio teigimu, naujosios technologijos atveria puikių lietuviškų filmų pritaikymo akliesiems ir silpnaregiams žiūrovams perspektyvų.

„Pradėję rengti garsinio vaizdavimo seansus dar 2018 m., susidūrėme su daugybe techninių barjerų, kuriuos naujosios programėlės šiandien visiškai išsprendžia. Dabar svarbu Lietuvoje pasirinkti mobiliąją aplikaciją, kuri taps pagrindiniu garsinio vaizdavimo takelių šaltiniu, aktyviai apie jį komunikuoti ir skatinti naujai kuriamų lietuviškų filmų prodiuserius su Lietuvos kino centro pagalba didinti garsinio vaizdavimo adaptacijų skaičių“, – sakė jis.


Šiame straipsnyje: kinasneįgalieji

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Savivertės nuospaudos
    Savivertės nuospaudos

    Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...

    5
  • Skaitymo pagirios
    Skaitymo pagirios

    Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...

    1
  • Lauko išvietės paveldas
    Lauko išvietės paveldas

    Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...

    17
  • Auksinis aštuonetas
    Auksinis aštuonetas

    Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...

    2
  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    7
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    6
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    3
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    21
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    104
  • Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą
    Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą

    Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...

    2
Daugiau straipsnių